Tarpreliginio dialogo pripažinimas ir iššūkiai
Dabartiniams laikams būdinga ir aukšta
kompiuterinė technologija, ir primityvi terorizmo "filosofija".
Tai turbūt geriausiai apibūdina II Vatikano Susirinkimo pastoracinės
konstitucijos "Gaudium et Spes" žodžiai, kuriuos Popiežiškosios
tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas kardinolas Frensis Arinzė
priminė savo sveikinime musulmonams Ramadano (pasninko mėnesio)
proga: "Šiuolaikinis pasaulis pasirodo esąs drauge ir galingas,
ir silpnas, sugebantis realizuoti ir geriausius, ir blogiausius
dalykus; jam atsiveria kelias į laisvę ir priespaudą, į pažangą
ir atsilikimą, į brolybę ir neapykantą. Be to, žmogus pagaliau
suvokia, kad jam dabar priklauso apvaldyti jėgas, jo paties pažadintas
ir galinčias jį sunaikinti arba jam tarnauti".
Naujos Popiežiaus iniciatyvos
Tokiomis sąlygomis ypač reikšmingos
yra popiežiaus Jono Pauliaus II teisingumo ir taikos įtvirtinimo
iniciatyvos bei nuolatinis priminimas, kad visi krikščionys, visi
tikintieji melstų gailestingąjį Dievą suteikti pasauliui taiką.
Gerai visiems įsiminė prieš 15 metų (1986-ųjų spalio 27 d.) Šventojo
Tėvo sušauktas religijų vadovų maldos už taiką susitikimas šv.Pranciškaus
mieste Asyžiuje. Susitikimas buvo pavadintas pontifikato viršūne,
jame dalyvavo 71 nekrikščioniškų religijų, 54 krikščioniškų denominacijų
ir 25 katalikų episkopatų atstovai. Panašų kvietimą Popiežius
paskelbė lapkričio 18 dieną, sekmadienio vidudienio maldos proga
susitikęs su maldininkais Šv.Petro aikštėje ir priminęs jiems
sudėtingą tarptautinę padėtį:
Nerimą kelianti įtampa tebedrumsčia tarptautinės bendruomenės
gyvenimą, - kalbėjo Šventasis Tėvas. - Negalime užmiršti sunkių
kančių, kurios užgriuvo ir dar dabar slegia daugelį mūsų brolių
ir seserų pasaulyje; tūkstančius nekaltų aukų, žuvusių per baisius
rugsėjo 11-osios išpuolius; nesuskaitomą daugybę žmonių, priverstų
palikti savo namus ir bėgti į nežinią, neretai į mirtį; moteris,
senus žmones ir vaikus, kuriems gresia mirtis nuo bado ir šalčio.
Šioje terorozmo grėsmės sukeltoje dramatiškoje situacijoje turime
šauktis Dievo pagalbos. Juo didesni atrodo sunkumai ir juo neaiškesnės
perspektyvos, tuo karštesni turi būti ir mūsų maldavimai, kad
Dievas suteiktų mums tarpusavio supratimo, santarvės ir taikos
malonę.
Žinome, kad malda būna galingesnė, jei ją lydi pasninkas ir išmalda.
Taip moko jau Senasis Testamentas. Krikščionys nuo pat pirmųjų
amžių pakluso šiam pamokymui ir jį ypač vykdė per Adventą ir Gavėnią.
Musulmonai savo ruožtu ką tik pradėjo (lapkričio 17 dieną - M.B.)
Ramadaną - pasninko ir maldos mėnesį. Mes, krikščionys, greit
pradėsime (prasidėjo gruodžio 2 dieną - M.B.) Adventą ir malda
rengsimės Kalėdoms, Taikos Kunigaikščio gimimo dienai.
Raginu katalikus gruodžio 14 dieną pasninkauti ir karštai
melstis, kad Dievas suteiktų pasauliui muolatinę ir teisingumu
besiremiančią taiką, kad padėtų tinkamai išspręsti pasaulį varginančius
konfliktus. Tai, ko atsisakysime ir ką sutaupysime pasninkaudami,
tebūna atiduota vargšams, ypač tiems, kurie dabartiniu metu kenčia
nuo terorizmo ir karo pasekmių. (Vatikane pranešta, kad Popiežiškoji
taryba "Cor Unum" Italijos banke "Banca di Roma"
atidarė sąskaitą. Į ją bus galima pervesti gruodžio 14 dieną surinktas
aukas, kurias per ateinančias Kalėdas popiežius Jonas Paulius
II perduos terorizmo ir karo aukoms. Sąskaitos numeris: 10 10
10; sąskaitos pavadinimas: "Pro Digiuno 14 decembe";
tarptautinis banko kodas (Swift): "Bromit".)
Noriu pakviesti viso pasaulio religijų atstovus atvykti į Asyžių
2002 m. sausio 24 d. ir melstis, kad būtų įveikti nesutarimai
ir būtų kuriama tikra taika. Susitikę visi kartu, ypač krikščionys
ir musulmonai, skelbsime pasauliui, kad religija niekados negali
būti konfliktų, neapykantos ir smurto priežastimi. Kas iš tiesų
priima gerojo ir gailestingojo Dievo Žodį, tas negali širdyje
turėti jokio pykčio ir priešiškumo. Šiuo istorijos metu žmonijai
reikia matyti taiką kuriančius veiksmus ir girdėti vilties žodžius.
Ši nauja maldos už taiką iniciatyva kilo po tragiškų rugsėjo
11-osios įvykių, kuriuos Šventasis Tėvas pavadino "tamsia
diena žmonijos istorijoje ir baisiu smūgiu žmogaus orumui".
Daug kas pasikeitė pasaulyje po rugsėjo 11-osios, tą pripažįsta
visi, taip pat ir Vatikanas. Bet, kaip ir 1986 metais, Popiežius
nori priminti visiems, jog galutinį atsakymą į didžiausius iššūkius
pateikia ne tik politinės bei karinės pastangos, bet ir susikaupimas
nuoširdžiai maldai. "Sutartinai iš visos žemės į dangų privalo
kilti maldavimai, idant Visagalis, savo rankose turintis pasaulio
likimą, suteiktų taikos malonę, kuri yra būtina sąlyga norint
rimtai darbuotis dėl tikrosios žmonijos pažangos", - taip
prieš 15 metų, skelbdamas maldos už taiką susitikimą, kalbėjo
Jonas Paulius II.
Ypatingas solidarumo ir brolybės
ženklas - islamo išpažinėjams
Dėl suprantamų priežasčių - musulmonų
teroristų ir fundamentalistų išpuoliai, karo veiksmai Afganistane
įtempta padėtis Artimuosiuose Rytuose - Šventasis Tėvas pirmiausia
nori parodyti ypatingą solidarumo ir brolybės ženklą islamo išpažinėjams.
Siūloma ypatingo pasninko ir maldos diena, gruodžio 14-oji, bus
Advento penktadienis, kuris Katalikų Bažnyčioje yra tradicinė
pasninkavimo ir susilaikymo diena. Be to, gruodžio 14-oji šiemet
yra ir paskutinė Ramadano diena. (Ramadaną, devintąjį Mėnulio
kalendoriaus mėnesį, musulmonai, prisimindami pranašo Mahometo
patirtą Dievo (Alacho) apsireiškimą, visiškai susilaiko nuo maisto,
gėrimo, rūkymo ir pan. nuo saulės tekėjimo iki jos laidos.)
Lapkričio 29 dieną buvo paskelbtas minėtas kreipimasis į pasaulio
musulmonus "Id al Fitr". Ta proga Popiežiškosios tarpreliginio
dialogo tarybos vadovas kardinolas F.Arinzė pažymi, kad naujos
Šventojo Tėvo iniciatyvos turi skatinti krikščionių ir musulmonų
bendradarbiavimą ieškant naujų kelių į taiką, teisingumą bei visų
žmonių orumo užtikrinimą pasaulyje. Šią Dievo, žmonių šeimos Kūrėjo
valią turi būti pasirengę vykdyti visų religijų išpažinėjai. "Tai
tuo labiau svarbu, kad dramatiški įvykiai, kuriuos mūsų pasaulis
patyrė po rugsėjo 11-osios teroristų išpuolių Jungtinėse Valstijose
ir vėlesnio Afganistano bombardavimo ypač užgavo širdis tikinčiųjų,
priklausančių monoteistinėms religijoms", - nurodė kardinolas
F.Arinzė. Jis teigė: "Vieno Dievo išpažinėjai yra pašaukti
būti pasaulyje kūrėjais tokios civilizacijos, kuri remtųsi amžinosiomis
taikos ir teisingumo, vienybės ir meilės, dialogo ir laisvės,
bendradarbiavimo ir brolybės vertybėmis tarp asmenų ir tarp tautų".
Savo kreipimesi kardinolas svarsto, kaip krikščionys ir musulmonai
galėtų kartu stiprinti minėtas vertybes epochoje, paženklintoje
sparčios technologijos pažangos ir prieštaringo visų laimėjimų
taikymo, ypač biologijos ir medicinos mokslų laimėjimų, tarp jų
- ir žmogaus embriono klonavimo, apie kurį buvo pranešta šiomis
dienomis. "Mes gyvename technologijos epochoje, kuri paliečia
visas veiklos sritis: transportą, ryšius, informaciją, mediciną,
genetiką ir t.t. Technologinė pažanga nuolat keičia Žemę ir netgi
leidžia žmonėms užkariauti kosmoso erdvę. Tačiau nuostabiausia
ir tuo pačiu prieštaringiausia technologijos sritis yra genetika,
kuri tiesiogiai paliečia žmogaus prigimtį ir bando nustatyti jos
slėpinius, pasitelkus technologiją, keliant pavojų pačiai žmogaus
gyvybei", - pabrėžė ganytojas.
Kardinolas F.Arinzė priminė, kad ir krikščionių, ir musulmonų
šventosios knygos pripažįsta, jog žmonės yra linkę į išdidumą,
savimeilę, egoizmą, užmiršdami, kad Dievas yra gyvybės Kūrėjas
ir kad visi sprendimai turi atitikti Dievo valią. Todėl krikščionys
ir musulmonai drauge su tikinčiaisiais, priklausančiais kitoms
religijoms, ir visais geros valios žmonėmis turi darbuotis gindami
žmogaus orumą ir Dievo plano įgyvendinimą. "Svarbiausia yra
ginti teisę į gyvybę nuo jos pradėjimo iki natūralios mirties,
- teigiama kardinolo kreipimesi į musulmonus. - Kadangi gyvybė
kyla iš Dievo, ji ir turi pas Jį grįžti tik tada, kada Jis panorės.
Gyvybė yra brangiausia Dievo dovana, visų kitų dieviškųjų dovanų
išankstinė sąlyga".
Šie Bažnyčios hierarcho žodžiai musulmonams yra gerai suprantami.
Pagrindiniuose tarptautiniuose forumuose, kai reikia ginti žmogaus
gyvybę nuo tokių pasikėsinimų kaip abortas, gyventojų skaičiaus
reguliavimo priemonių įteisinimas ar vadinamoji reprodukcinė sveikata,
Šventojo Sosto ir musulmoniškų šalių delegacijos eina išvien.
Socialinis teisingumas, taika ir laisvė irgi yra didžiosios vertybės,
kurios būtinos žmogaus vertam gyvenimui; gyvenimui, kuris teikia
garbę jį sukūrusiam Dievui, teigė kardinolas F.Arinzė. Pasak jo,
atvirumas, draugystė, dialogas ir solidarumas yra tie pagrindiniai
elementai, kurie padeda krikščionims ir musulmonams kartu ginti
minėtas vertybes, bendras visiems žmonėms, tikintiems vieną Dievą.
Problema dėl mečetės statybos
prie Nazareto bazilikos
Matyt, visiškai neatsitiktinai gruodžio
13-ąją, tai yra pasninko, maldos ir solidarumo su musulmonais
dienos išvakarėse, popiežiaus Jono Pauliaus II pageidavimu Vatikane
vyks visų Šventosios Žemės katalikiškų bendruomenių (lotynų ir
kitų apeigų, palaikančių vienybę su Roma) vadovų susitikimas,
kuriame bus aptarta Bažnyčios veikla regione nelengvomis dabartinių
konfliktų ir įtampos sąlygomis. Rengdamas šią konferenciją, Šventasis
Tėvas nori patvirtinti dvasinį savo artumą Artimųjų Rytų krikščionims
ir pasidalyti su jais jų kasdienės egzistencijos dramatiškumu,
dažnai kupinu prievartos ir diskriminacijos, teigiama lapkričio
pabaigoje paskelbtame Vatikano spaudos centro pranešime.
Jame nurodoma, kad Visuotinė Bažnyčia tuo pačiu dar kartą nori
pabrėžti savo pastangas užtikrinti katalikybės tęstinumą Šventojoje
Žemėje ir visame Artimųjų Rytų regione, nepaisydama tų neigiamų
politinių bei ekonominių veiksnių, kurie sąlygoja nuolatinę krikščionių
emigraciją. Neseniai Izraelyje lankėsi Popiežiškosios krikščionių
vienybės skatinimo tarybos pirmininkas kardinolas Valteris Kasperis.
Vėliau Vatikano radijui jis sakė, jog nesimato taikos proceso
atsinaujinimo ženklų, toliau tęsiasi palestiniečių intifadai bei
Izraelio atsakomieji veiksmai, todėl Šventosios Žemės krikščionių
padėtis dėl prastų gyvenimo, mokslo bei verslo sąlygų tapo sunkiai
pakeliama (neturi darbo 50 proc. krikščionių). "Visuotinei
Bažnyčiai tai yra labai skaudi problema, nes maldininkai, atvykę
į Šventąją Žemę, nori matyti ne tik negyvus akmenis, bet ir gyvybingas
krikščionių bendruomenes", - sakė kardinolas V.Kasperis.
Jis kartu pabrėžė, kad tokiomis sunkiomis aplinkybėmis stiprėja
ekumeninis visų Šventosios Žemės krikščionių bendradarbiavimas.
Tai yra teigiamas bruožas, nes visi jie supranta, jog tik veikiant
kartu išlieka galimybė užtikrinti savo egzistenciją ir atsispirti
įvairiems iššūkiams. Ypač didele problema tapo Nazareto mečetės
statyba. Nors buvo daug protestų, bet Izraelio vyriausybė nuolaidžiavo
islamo fundamentalistams, todėl mečetė pradėta statyti lapkričio
viduryje visiškai netoli Nazareto Apreiškimo bazilikos, vienos
pagrindinių krikščionių istorinių šventovių. Lapkričio 28 dieną
paskelbtame kreipimesi 12 Šventosios Žemės krikščionių lyderių,
tarp jų ir Jeruzalės lotynų patriarchas Mišelis Sabahas, stačiatikių
patriarchas Irenejus I, liuteronų vyskupas Munibas Juanas bei
Šventosios Žemės kustodijos vadovas tėvas Džiovanis Batistelis,
pabrėžia, kad Izraelio leidimas statyti mečetę prie Nazareto bazilikos
gali pakenkti kelis dešimtmečius puoselėtam žydų ir krikščionių
dialogui.
Kreipimąsi pasirašę krikščionių vadovai kaltina Izraelį piktnaudžiavimu
valdžia ir manipuliavimu religiniais jausmais, siekiant suskaldyti
Šventojoje Žemėje gyvenančius arabus krikščionis ir musulmonus.
Dėl tokio elgesio Izraelis daugiau nebegali būti patikimas pagarbos
ir šventųjų vietų saugumo garantas. "Kai kurios Izraelio
valdžios struktūros piktnaudžiauja savo vyriausybine galia: manipuliuoja
religiniais žmonių jausmais, kiršina gyventojus, palaiko netolerantišką
fundamentalizmą, todėl jos negali teigti, kad gali garantuoti
pagarbą jų jurisdikcijoje esančioms šventosioms vietoms Nazarete
ir kitur", - rašoma kreipimesi. Primenama, kad dar prieš
Izraelio valstybės sukūrimą Jungtinių Tautų Organizacija 1947
m. lapkričio 29 d. priėmė rezoliuciją, "numatančią tarptautines
garantijas šventosioms vietoms visoje Šventojoje Žemėje. Dabartinis
atvejis (mečetės statyba prie Nazareto Apreiškimo bazilikos -
M.B.) įrodo, kad tokios garantijos šiuo metu labiau nei bet kada
būtinos".
Iš tikrųjų keista, kad Izraelio vyriausybė, teisėtai kovojanti
su "Hamas" ir kitomis islamiškuoju fundamentalizmu besivadovaujančiomis
bei muslumonų daugumai neatstovaujančiomis teroristinėmis organizacijomis,
nuolaidžiauja panašių ekstremistų užgaidoms (leido statyti mečetę
prie Nazareto bazilikos). Kad tai gali tapti įtampos ir galimų
konfliktų priežastimi, akivaizdžiai parodė 1999 metų Velykos,
per kurias abipusiai užgauliojimai ir grasinimai virto kruvinais
musulmonų ir krikščionių susirėmimais Nazareto gatvėse. (Trečdalis
šio Izraelio miesto gyventojų yra arabai krikščionys, o likusieji
- musulmonai.) Tokia politika tuo labiau keista, kad atšaukti
leidimą statyti minėtą mečetę Izraelio premjerą Arielį Šaroną
asmeniškai prašė JAV prezidentas Džordžas Bušas, statybai nepritarė
Palestiniečių administracijos vadovas Jasiras Arafatas, vienas
pagrindinių islamo dvasinių autoritetų, Al Azharo šventovės Kaire
(Egiptas) didysis šeichas Huseinas Tantavis, kiti musulmonų lyderiai.
Ruošiant statybos aikštelę, Apreiškimo bazilika atsidūrė tarsi
apsiaustyje. Šių metų pavasarį Šventosios Žemės kustodas, pranciškonas
kunigas D.Batistelis laiške Izraelio premjerui A.Šaronui dar kartą
prašė sustabdyti provokacinę mečetės statybą. Vatikane taip pat
išsakyta viltis, kad Izraelio valdžia supras, kokia svarbi ši
šventovė viso pasaulio krikščionims, ir garantuos, kad visi maldininkai
be jokių kliūčių (kurias neišvengiamai sukeltų statoma mečetė)
galėtų ją lankyti. Kardinolas V.Kasperis lapkričio mėnesį po susitikimo
su Izraelio prezidentu Moše Katcavu sakė žurnalistams, jog dėl
mečetės statybos prie Nazareto bazilikos Izraelio valstybei kils
naujų problemų, ir tai nepasitarnaus krikščionių ir musulmonų
santykiams.
Mindaugas BUIKA
© 2001 "XXI amžius"
