Afganistano karo užkulisiai
Afganistano Šiaurės Aljanso stebėtinos
pergalės prieš talibus kelia daugybę klausimų politologams. Juk
ir ne tik karo specialistai puikiai žino, jog bet kokiame kare
pergale laikomas ne teritorijų užgrobimas, o priešo sunaikinimas.
Dabar vykstantis Afganistano karas šią tendenciją tik patvirtina.
Pažymėtina, kad talibai iš beveik visų savo kontroliuotų teritorijų
pasitraukė patys, be jokių Šiaurės Aljanso pajėgų nuopelnų. Juk
Šiaurės Aljansas jau dešimt metų bandė atkovoti nors nedidelę
dalį Afganistano teritorijos ir jokių laimėjimų nepasiekė. Ir
nuo amerikiečių bombardavimų talibai, kaip atrodo, nukentėjo ne
per daugiausia. Tiesa, amerikiečiai teigia sunaikinę talibų infrastruktūras
ir priešlėktuvinę gynybą, bet jų Afganistane faktiškai nė nebuvo.
Vienintelis dalykas, kurį turi talibai - tai gyvoji jėga, o ji
- šiaip ar taip, liko, nors ir išsklaidyta. Palikę teritorijas,
talibai tik sukėlė savo priešininkams daugybę problemų. Dabar
Šiaurės Aljansas turės kontroliuoti ir valdyti 10-15 kartų didesnę
teritoriją ir tiek pat kartų daugiau gyventojų, kuriuos reikės
kaip nors valdyti, o svarbiausia - pamaitinti. Tenka pripažinti,
kad Aljansas tam neturi galimybių. Pergalės iliuzija jau sukėlė
įvairių klanų, priklausančių Šiaurės Aljansui, trintį ir net ginkluotus
susirėmimus. Prieš septynerius metus tie nesutarimai ir suteikė
galimybę talibams užimti didžiąją Afganistano dalį. Šalies gentys,
iš esmės remdamos talibus, tikėjosi nors minimalios tvarkos ir
saugumo. Dabar problema aštrėja - konfliktuoja įvairios Šiaurės
Aljanso nacionalinės grupės (uzbekai, tadžikai, chazarai ir puštūnai).
Beje, iki šio laiko talibai daugiausia rėmėsi puštūnais. Didelei
jų daliai talibai jau seniai įgriso, bet jie neketina leisti įsiveržti
ir kitoms gentims. Ir beveik nė vienas afganas nenori matyti savo
šalyje nei amerikiečių, nei rusų, nei kitų užsieniečių. Vieno
puštūnų veikėjo žodžiais tariant, bombarduoti talibus galite į
valias, bet žemėje apsieisim ir be jūsų. Pagaliau vadinamųjų šiauriečių
pergalė prieš talibus dar labiau destabilizuoja padėtį kaimyniniame
Pakistane. Ši šalis, spaudžiant Vašingtonui, atsisakė palaikyti
talibus, tačiau apie 80 proc. Pakistano gyventojų juos remia.
O puštūnai Pakistane turi didžulę įtaką ir valdžioje, ir armijoje.
Puštūnai gali būti visiškai nustumti nuo valdžios Afganistane,
remiantis tuo, kad jie daugiausia palaikė talibus, tačiau sprogimas
Pakistane - branduolinėje valstybėje, turinčioje 150 mln. gyventojų,
sukeltų sunkiai įsivaizduojamas pasekmes. Apžvalgininkai neatmeta
galimybės, kad sumušti talibai gali sukelti karą pačiame Pakistane,
kuris jiems kur kas reikalingesnis nei nuskurdęs Afganistanas.
Kokių konkrečiai rezultatų iki šiol pasiekė Vašingtonas savo antiteroristinėje
operacijoje, visiškai neaišku. Žinoma, su Amerikos karinių priemonių
pagalba sunaikinti talibus yra įmanoma, tačiau vargu ar tai išspręstų
kovos su tarptautiniu terorizmu problemą. Juk ne talibai atakavo
Niujorko dangoraižius. Kur yra O. bin Ladenas, niekas taip ir
nežino. Nežinoma ir tai, ar labai nukentėjo jo organizacija "Al
Qaida". O svarbiausia, nėra atsakymo į klausimą, ar iš tiesų
O.bin Ladenas ir yra svarbiausias teroristas ir to žiauraus rugsėjo
11-osios spektaklio scenarijaus autorius, spektaklio, kurį regėjo
visas pasaulis. Juk iš tiesų tarptautinio terorizmo apraiškos
buvo matomos gerokai anksčiau, tik, deja, niekas į tai neatkreipė
reikiamo dėmesio...
Po rugsėjo 11-osios teroro aktų nemažai daliai politikos stebėtojų
kilo abejonių, ar kas nors iš žymiai galingesnių ir įtakingesnių
jėgų stengiasi pateikti amerikiečiams tariamus įrodymus, jog talibai
yra kalčiausi dėl jų ir įvėlė Jungtines Valstijas į Afganistano
kovą. Dar daugiau - patys teroro aktai buvo taip suplanuoti ir
įvykdyti, kad beveik visa Amerika pareikalavo negailestingo atpildo
teroristams. Tačiau per teroro akcijas nenukentėjo JAV valdžios
ir Pentagono atsakingi pareigūnai. Juk, be abejo, teroro akcijos
organizatoriams buvo puikiai žinoma, kad rugsėjo 11-ąją prezidento
D.Bušo Vašingtone nebuvo. Jeigu tie organizatoriai norėjo sunaikinti
"blogio imperijos" vadovą, tai niekas jiems netrukdė
palaukti dieną kitą ir nukreipti savo ataką į Baltuosius rūmus.
Dabartinis talibų elgesys tik sustiprina nuogąstavimus, kad teroras
yra kontroliuojamas. Nors vargu ar ta kontrolė yra vieno žmogaus
- O.bin Ladeno rankose. Greičiausiai tam procesui vadovauja valstybė,
suinteresuota didžiuliu konfliktu tarp Vakarų ir islamo.
Įdomių samprotavimų savaitraštyje "Literaturnaja gazeta"
pateikė žinomas Rusijos politikos apžvalgininkas Aleksandras Chramčichinas.
Pasak jo, valstybės suinteresuotos kiek galima labiau susilpninti
Ameriką ir įvelti ją į beviltišką ir ilgą karą, yra dvi - Saudo
Arabija (!) ir Kinija. A.Chramčichinas pažymi, jog Saudo Arabija
yra visų islamiškų teroristinių organizacijų įkvėpėja ir finansuotoja.
Esą būsimiesiems nusenusio Saudo Arabijos karaliaus Fahdo įpėdiniams
nusibodo būti strateginiais JAV sąjungininkais ir jie nusprendė
sulošti didelę partiją. Iš tiesų Saudo Arabija tik iš pažiūros
yra stabili monarchija. Juk vien tik karališkosios šeimos narių
priskaičiuojama per septynis tūkstančius. Šie princai, pricesės
ir princiukai yra paskendę didžiulėje korupcijoje ir kiekvienas
iš jų stengiasi nugriebti kuo didesnį kąsnį. Todėl daugelis šios
šalies gyventojų, matydami tokį karališkosios šeimos nebaudžiamumą,
mielai šliejasi prie islamo ekstremistų. Tą rodo ir faktas, jog
iš 19 savižudžių teroristų, atakavusių Niujorko dangoraižius,
15 buvo Saudo Arabijos piliečiai. O vienas nuosaikus islamo profesorius
pareiškė nežinąs nė vieno Saudo Arabijos piliečio, nuo vaiko iki
senelio, nesidžiaugusio dėl teroristų išpuolio Amerikoje.
Antrasis pretendentas - Kinija. Šiaip ar taip, komunistinė Kinija
iš esmės laimėjo "šaltąjį karą", beveik nedalyvavusi
jame, o tik stebėdama buvusios Sovietų Sąjungos ir JAV priešpriešą.
SSRS subyrėjo. Kaip bekalbėtum, bet Rusija pamažu virsta Pekino
vasalu. Na, o Kinija jau užėmė Jungtinių Valstijų pagrindinės
konkurentės pasaulio arenoje vietą. Tad kodėl gi Kinijai nepabandžius
pasinaudoti JAV patirtimi ir svetimomis rankomis žymiai susilpninti
ar net likviduoti savo politinį priešininką? Juolab kad islamiškasis
ekstremizmas kelia grėsmę ir pačiai Kinijai. Štai kodėl Pekinas
yra suinteresuotas - tegul abu priešininkai (islamistai ir JAV)
ir naikina vienas kitą. Aišku, nėra jokių konkrečių įrodymų, kad
Saudo Arabija ir Kinija taip ir daro, tačiau susidaro įspūdis,
kad vyksta grandiozinis spektaklis, kuriame JAV stengiamasi padaryti
vaidinimo dalimi.
Na, kokia Rusijos rolė šiame spektaklyje? Šis klausimas ir yra
pats įdomiausias. Juk Maskva, ilgus dešimtmečius rengusi ir finansavusi
viso pasaulio teroristines oganizacijas, turi daugybę priemonių
manipuliuoti tomis pačiomis teroristinėmis organizacijomis. Kita
vertus, Kremlius niekaip negali atleisti Jungtinėms Valstijoms
už sovietinės imperijos griūtį.
Petras KATINAS
"XXI amžiaus" apžvalgininkas
© 2001 "XXI amžius"
