Atnaujintas 2002 m. sausio 25 d.
Nr. 7
(1014)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Ora et labora
Parapija
Žvilgsnis
Rinka
Nuomonės
Lietuva


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Ginčų verpete

Metų pabaiga atnešė pirmąjį smarkų sniegą ir šalčius. Regis, ir pati gamta susikaupė, besirengdama priimti žiemos speigus.
Tik Lietuvos politikai niekaip nesugeba susikaupti rimtiems darbams. Niekaip nesutariama dėl "Lietuvos dujų" privatizacijos, nes ankstesnis politinių partijų susitarimas naujajam Premjerui negalioja. Sumanyta keisti arklius pusiaukelėje, o kontrolinių paketų dalys niekaip nesusideda iki 100 (procentų). Vis po kelis ar keliolika procentų akcijų lieka "Lietuvos pramonininkams", už kurių nugaros kyšo to paties rusiško "Gazprom" ausys...
Nemyli ponas Algirdas Mykolas ir amerikiečių. Vis nutaiso mandagų veidą ir sakosi remiąs "Williams". Tačiau vienas korespondentas užmiršo išjungti mikrofoną, ir visa Lietuva juokėsi iš ministro L.Linkevičiaus bei Premjero (mes jau pradėjome populiariai vadinti AMB'u) pokalbio apie "reikalą pralošusį "Williams". Gėda, ir tiek, o sumišęs AMB'as puolė teisintis JAV ambasadoriui, kad neturįs jokių blogų kėslų. Bet žodis - ne žvirblis, išlėkusio nepagausi.
Senas pažįstamas naujasis Premjeras į šį postą atėjo kaip tautos gelbėtojas. Bent jau tokiu jį laikė margų koalicijų nuvarginti ir kairiosios žiniasklaidos apmulkinti Lietuvos rinkėjai. Laikai jau ne tie - stebuklų nebus. Veltui tikimasi sovietmečio gerovės, "kaip anuo metu, prie Brazausko".
Greitai pajutome, kad naujoji Vyriausybė neturi aiškios ateities vizijos. Viena ranka remiami Užnemunės cukrinių runkelių augintojai (ir perkame itin brangų vietinį cukrų), kita ranka nubraukiamos kompensacijos už vaistus sunkiai sergantiems ligoniams. Mindaugo paminklui statyti žadama skirti du milijonus litų, o mokyklų geltoniesiems autobusiukams nesurasta nė cento.
Suprantama, kad reikia sutvarkyti sostinės centrą ar baigti statyti Nacionalinės bibliotekos priestatą, nutiesti dar vieną tiltą per Nerį ir panašiai. Bet neužmirškime, kad visa tai bus daroma iš mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigų...
Visgi ponas Premjeras kartais blyksteli ir savarankiškumu. Dėl Valdovų rūmų atstatymo net ietis su Prezidentu surėmė. Keisčiausia, kad šioje situacijoje didesniu valstybininku pasirodė besąs senas sovietmečio nomenklatūrininkas nei amerikietis ekologas. Svarstant šį principinį ginčą, belieka pacituoti prof. E. Gudavičių, klausiantį, ar mes, lietuviai, esame tauta, ar tik etnosas. Jei tauta, tai atstatykime Valdovų rūmus, jei etnosas, tada belieka užversti smėliu dabartinių kasinėjimų vietas, taip jas "užkonservuojant."
Klaida būtų teigti ar spėti, kad Premjeras yra didesnis patriotas negu Prezidentas. Šįkart paprasčiausiai sutapo AMB'o aistra statyboms ir Valdovų rūmų atstatymo idėja. Pripažinkime, kad A. Brazauskas gavo istorinę, paskutinę progą įsiamžinti Lietuvos istorijoje. Ir įsiamžinti ne kaip paskutinis kompartijos sekretorius, o kaip Valdovų rūmų atstatytojas! Gudrus tas ponas AMB'as, šito nenuneigsi. Apie Valdovų rūmus galima pasakyti tik tiek, kad, juos atstačius, aršiausi atstatymo priešininkai akies mirksniu taps rūmų atkūrimo šalininkais ir vienu balsu neraudonuodami ims girtis, kokie jie buvo entuziastai. Netikite? Palaukite keletą metų, patys pamatysite. Kad tik mūsų Lietuvos per tą laiką neištiktų tikra AMBA...

Edmundas RATKUS

Vilnius

© 2002 "XXI amžius"

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija