Pasaulio religijų įsipareigojimai dėl taikos kūrimo

Italijos mieste Asyžiuje sausio 24 dieną vyko popiežiaus Jono Pauliaus II sušauktas tarpreliginis maldos už taiką susitikimas. Šventasis Tėvas jam ir vadovavo. Susitikime dalyvavo 12 pasaulio religijų ir 31 krikščioniškos Bažnyčios ir bendruomenės delegacijos. Susitikime buvo pateikti delegatų liudijimai, kiekvienos religijos atstovai meldėsi už taiką atskirose patalpose. Paskelbtas bendras pareiškimas "Įsipareigojimai už taiką".

Pareiškimo tekste rašoma:

Popiežius Jonas Paulius II išlipa iš traukinio Asyžiuje

Bus euro monetų su Popiežiaus atvaizdu

Popiežius Jonas Paulius II sveikino vieningos Europos valiutos - euro įvedimą ir sakė manąs, kad tai skatins taiką ir gerovę Europos Sąjungos šalyse bei solidarumą ir taiką visame pasaulyje. Sausio 1-ąją aukotų šv. Mišių Vatikano bazilikoje pabaigoje, - Naujųjų metų dieną pagal Bažnyčios liturginį kalendorių švenčiama Švč. Mergelės Marijos Dievo Gimdytojos šventė bei Pasaulinė taikos diena, - Šventasis Tėvas palinkėjo "taikos ir gerovės Europos Sąjungai, kuri šiandien, įvesdama bendrą valiutą, pasiekė istorinį tikslą". Bendrų pinigų, kaip Senojo žemyno ekonominės ir kultūrinės vienybės pagrindo, idėją Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasiūlė žinomi krikščionių politikai.

Popiežius Jonas Paulius II, sausio 1 dieną kalbėdamas maldininkams, sveikino Europos Sąjungos vieningos valiutos - euro - įvedimą

Lietuvos poetų kunigaikščiui - 95-eri

Bernardas Brazdžionis - vienas iš karščiausių mūsų patriotizmo šauklių. Ne dvasininkas, ne moralistas, ne politikas, o tik menininkas, poetas, estetinių vertybių kūrėjas, katalikas, mokėjęs prakalbėti į tautą, ją stiprindamas ir įkvėpdamas savo dainomis, giesmėmis, maldomis, kokių mums nepadovanojo joks kitas lietuvių poetas. Prasminga mintis, ryškus savitas stilius, puošni ir tauri kalba. Daugiau nei trečdalis jo poezijos lobyno yra religinės temos, Šventojo Rašto motyvai. Su rūpintojėlių godom, Viešpaties varpais B.Brazdžionis kelių šimtmečių mūsų raštijos krikščioniškąją tradiciją - nuo M.Mažvydo, K.Donelaičio, A.Strazdo, M.Valančiaus, A.Baranausko, Maironio - pratęsia iki mūsų dienų. Ar mes sugebėsime įvertinti didžiulį kūrybinį B.Brazdžionio įnašą - dvasinį grožį, Lietuvos katalikams suteiktą naują spindesį - iškilmingą pranašo poeziją? Ar mums nepristigs jo dvasinių turtų ir idealizmo supratimo?

Poetas Bernardas Brazdžionis 2001 metais Kaune, "Poezijos pavasaryje"

"... esu tik indas"

Poetė Romualda Adomaitytė-Chabarina yra Kauno medicinos universiteto klinikų medicinos sesuo. Skaitytojų pripažinta poezijos terapeute, nes rašo sakralinę, gydančią poeziją, kurią specialiu receptu galima skirti žmogaus palūžusiai dvasiai gydyti. Yra išleidusi keturias knygas: vaikams "Svajonių šalis" (1996 m., pakartotinai 1998 ir 2000 m.), "Kas karalius?" (1999), poezijos rinkinius "Džiaugsmo edelveisas" (1999) ir "Ašara ant Amžinybės skruosto" (2000). Pavasarį galbūt pražydės nauja poezijos knyga "Šalpusnio šypsena".

Poetė Romualda Adomaitytė-Chabarina

Stovėjęs prie Lietuvos teatro ištakų

Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio 150 metų gimimo sukakčiai

1852 m. sausio 21 d. Kolupariščiaus dvare, netoli Linkuvos, neturtingų bajorų šeimoje gimė didelis Lietuvos veikėjas, patriotas, lietuviškojo teatro organizatorius, publicistas, dramaturgas Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis. Kaip ir visų to meto Lietuvos bajorų, Landsbergių šeima buvo gerokai sulenkėjusi. Nors Gabrielius jaunystėje save laikė lenku, tačiau jis buvo kupinas idealizmo dvasios, ėmė energingai darbuotis atgyjančiai tautai.
G.Landsbergis mokėsi Šiaulių ir Mintaujos gimnazijose, tačiau nelengvos gyvenimo sąlygos privertė nutraukti mokslą. Teko persikraustyti į Rygą ir mokytis telegrafisto specialybės. Ją įsigijęs, gavo tarnybą Maskvos telegrafe ir ten dirbdamas įstojo laisvuoju klausytoju į Maskvos universiteto Teisės fakultetą.

Baltosios ir juodosios dėmės

Nedarniai sugiedoję valstybės himną, seimūnai baigė pratęstą Seimo rudens sesiją ir išsiskirstė toliau tęsti savo darbų: kas agituoti už šventąjį karą, kas už suartėjimą su Rusija, kas rūpintis savojo verslo reikalais, o kas ir rengtis užimti prezidento kėdę. Iš nedarnaus giedojimo pagrįstai atrodė, jog kai kurie iš tautos išrinktųjų to himno gal ir nemoka, o kitiems tikriausiai gerokai mielesnis būtų himnas, kuris dabar kasryt giedamas ir grojamas per Maskvos radiją: "Didžiosios Rusios suburta..." Tą "išsivysčiusio socializmo" ilgesį parodė ir prieš išsiskirstant Seimo priimtas kovo 8-osios, vadinamosios Moters dienos, įteisinimas. Anot buvusios premjerės ir Rozos Liuksemburg bei Klaros Cetkin gerbėjos, "per ilgai mus persekioja sovietmečio šmėklos. Modernusis Vakarų pasaulis daugybę metų švenčia Moters dieną". Kitas "moderniojo pasaulio" atstovas, buvęs aplinkos ministras LDDP Vyriausybėje B.Bradauskas pademonstravo dar didesnį išprusimą pareikšdamas: "Tie, kurie domisi moterimis, turėtų balsuoti už. Tie, kurie domisi ne moterimis, o vyrais, turėtų balsuoti prieš. Kviečiu balsuoti pagal sąžinę - galų gale sužinosime, kokia yra mūsų Seimo pakraipa..."

Analogijos po 80 metų

Neeiliniame Seimo posėdyje sausio 12 dieną Seimo Pirmininkas, dėdamasis dideliu konstitucinės ir apskritai visokios kitokios teisės žinovu, pasiūlė šiuos, 2002 metus, pavadinti Konstitucijos metais. Mat šiemet sukanka 80 metų, kai Lietuvos Steigiamasis Seimas priėmė nuolatinę Lietuvos Konstituciją. Tai buvo svarbus teisės aktas, pakeitęs Lietuvos Tarybos 1918 m. lapkričio 2 d. priimtą ir 1919 m. balandžio 4 d. pakeistą Laikinąją Konstituciją. Kai kurie Seimo opozicijos atstovai siūlė dabartinei daugumai bent jau šiemet neskelbti Konstitucijos metų, kai neokomunistinė dauguma priėmė akivaizdžiai prieštaraujantį Konstitucijai teisinį aktą prieš nuosavybės grąžinimą teisėtiems savininkams.