XXI amžius

Sumažėjusi pagarba ūkininkams kelia grėsmę tautos tradicijoms

Popiežius pabrėžė, kad Lenkijos žemės ūkio krizė daro poveikį visai nacionalinei kultūrai

Šiuolaikinėje Lenkijos visuomenėje sumažėjusi pagarba ūkininkams ir ūkininkavimui bei šalies žemės ūkį ištikusi bendra ekonominė krizė kelia didelę grėsmę tautos kultūrai, jos tradiciniams ryšiams su kaimu ir žeme, taip kalbėjo popiežius Jonas Paulius II, Vatikane susitikęs su Varšuvos žemės ūkio akademijos profesoriais ir studentais. Sausio viduryje įvykęs susitikimas buvo surengtas akademijos garbės daktaro vardo suteikimo Šventajam Tėvui proga.
Popiežius svečiams pirmiausia priminė šios XVII amžiuje įkurtos aukštosios žemės ūkio mokyklos ilgą ir tradicijų kupiną istoriją. Jis pabrėžė, kad akademijoje studijavo ir dėstė žymūs mokslininkai ir politikai, nemažai šalies kovos už nepriklausomybę didvyrių. Dabar išaugusioje Varšuvos žemės ūkio akademijoje vyksta net 50 specializuotų sričių moksliniai tyrimai. Šventasis Tėvas ragino studentus energingai siekti žinių ir kartu ieškoti būdų, kaip pagerinti šalies žemdirbių ūkių produktyvumą bei pajamas. Tai yra nemaža problema, ypač laukiant stojimo į Europos Sąjungą, nes konkurencija dėl vakarietiškos produkcijos antplūdžio dar labiau sustiprės.
Popiežius pabrėžė ir tai, jog nevalia užmiršti šaknų ir tradicijų. Jis sakė: "Kiekvienas akademijos bendruomenės narys turi rūpintis kaimo vietovių vystymusi, kad taip būtų įkūnyta meilė Lenkijos žemei, mūsų motinai maitintojai". Jonas Paulius II pripažino, kad didelę Lenkijos žemės ūkio krizę pirmiausiai sąlygojo buvusio komunistinio režimo dešimtmečiais darytų blogų sprendimų pasekmės, nes dabar lenkų žemdirbiams be didelių valstybės subsidijų sunku konkuruoti su šiuolaikiniais Europos ūkiais.
"Didelė ekonominė žemės ūkio krizė dabar neišvengiamai atsiliepia visai tautos kultūrai, - sakė Popiežius. - Iš tikrųjų jeigu daug gabių jaunų žmonių iš kaimo vietovių dėl finansinių sunkumų negali tęsti studijų aukštojoje mokykloje ar universitete, tai dvasiškai nuskursta ne tik šalies provincija, bet ir visa visuomenė". Šventasis Tėvas taip pat perspėjo, kad gali trūkti politinės ir socialinės paramos žemdirbystei, o tai nulemtų "praradimas žemės vertės jausmo - žemės, kuri priklauso šeimai, žemės, kuri priklauso tautai". Kartu tai reikštų "visišką apleidimą su žeme susietų šimtmečių senumo tradicijų ir praradimą meilės žemei, kuri sudrėkinta protėvių prakaitu ir krauju".
Šventasis Tėvas ragino žemės ūkio akademijos dėstytojus ir studentus pateikti "miestų ir kaimų gyventojams meilės ir pagarbos žemei liudijimą, taip pat tiems, kurie triūsia šioje žemėje". Nuo to daug priklausys, ar šalies kaimo sritys "oriai su materialine ir dvasine gerove įsitrauks į suvienytos Europos struktūras".

* * *

Sausio mėnesį popiežių Joną Paulių II aplankė ir Lenkijos ministras pirmininkas Lešekas Mileris, kuris Šventąjį Tėvą pakvietė devintą kartą atvykti į savo tėvynę. "Susitikimas su Popiežiumi yra didelis įvykis kiekvienam lenkui, - po audiencijos sakė premjeras. - Aš papasakojau apie padėtį šalyje, ypatingą dėmesį skirdamas ekonominėms problemoms, ir sakiau, kad vyriausybė būtų labai pagerbta, jeigu Šventasis Tėvas vėl atvyktų, kada tik bus įmanoma". Naujoji Lenkijos vyriausybė, kurioje vyrauja neokomunistai, šalį valdo po praėjusį rudenį vykusių parlamento rinkimų.
Grįžęs iš Romos, apie galimą Popiežiaus vizitą L.Mileris tarėsi su Lenkijos episkopato pirmininku Varšuvos kardinolu Jozefu Glempu. "Pakviesdamas Šventąjį Tėvą, premjeras padarė kilnų ir daug žadantį gestą. Atsiradus progai, mes irgi pateiksime įprastą kvietimą", - sakė kardinolas J.Glempas. Jis priminė, jog Lenkijos Bažnyčios vadovai susitiks su Popiežiumi per kovo mėnesį įvyksiančią nacionalinę piligriminę kelionę į Romą.
Karolis Voiityla Popiežiumi buvo išrinktas 1978 metais ir nuo tada Lenkiją aplankė aštuonis kartus. Per paskutinę savo kelionę, vykusią 1999 metų birželį ir užtrukusią beveik dvi savaites, jis aplankė 16 Lenkijos vyskupijų ir 22 miestus. Tuomet jis Varšuvoje beatifikavo 108 lenkus, Antrojo pasaulinio karo kankinius.
Krokuvos kardinolas Francišekas Macharskis sakė, kad jis norėtų pakviesti Šventąjį Tėvą pašventinti naująją Dieviškojo gailestingumo baziliką. Ši šventovė, kurios statyba kainuos 17 milijonų dolerių, turėtų būti baigta apie 2002 metų vidurį. Popiežius Jonas Paulius II dieviškojo gailestingumo pradininkę seserį Faustiną Kovalską yra paskelbęs šventąja. "Aš nedvejodamas jį pakviečiau, tačiau kvietimo laiką turi nulemti Popiežiaus išmintis bei tie, kurie žino jo galimybes keliauti", - teigė kardinolas F.Macharskis Lenkijos žinių agentūrai KAI. Šiems metams jau suplanuoti Popiežiaus vizitai į Bulgariją ir į Kanadą. Toronte jis susitiks su pasaulio jaunimu.
Tuo tarpu Krokuvos popiežiškosios teologijos akademijos rektoriaus vyskupo Tadeušo Pieroneko įsitikinimu, Popiežiaus vizitas "nepaprastai reikalingas" Lenkijai dabar, kai dėl ekonominių sunkumų nedarbas jau priartėjo prie 20 proc. ribos. "Lenkijai reikia moralinės paramos, ypač dėl jos artėjančio priėmimo į Europos Sąjungą, ir popiežius Jonas Paulius II yra didelis šio proceso rėmėjas, - kalbėjo vyskupas . - Nors mes anksčiau nebuvome numatę jo vizito šiais metais, bet Šventasis Tėvas būtų sutiktas su dideliu džiaugsmu, jeigu pareikštų norą atvykti".

CRTN, VIS