LRTV "spindesys" ir skurdas
Bitininkams žinomas toks keistas
reiškinys: kuomet silpna bičių šeima nebesugeba apsiginti nuo
kitos bičių plėšikų šeimos, ji liaujasi priešintis, pasiduoda
ir medų iš savo avilio padeda plėšikėms susinešti į savąjį. Bitininkai
žino įvairių kovos būdų su bičių plėšikavimu, iš kurių geriausias
- neleisti bičių šeimai nusilpti. Joms pasilpus, patartina maitinti
sirupu.
Bitininkų paminėtas reiškinys žinomas ir socialdemokratams (ne
veltui "bičiuliais" vadinasi). Norėdami, kad Lietuvos
radijas ir televizija (LRTV) saldųjį nektarą pradėtų nešti į socialdemokratų
korį, šią instituciją taip pradėjo žlugdyti, kad dar pajėgtų jiems
medutį nešti. Gal už neūkiškumą ar kairuoliškumą spaudimą pradėjo
konservatoriai, socialdemokratams beliko tik tęsti. LRTV vadovybė
dar bando iš žmonių išmaldauti abonentinį mokestį, tačiau visuomenė,
matydama, kad nacionalinis RTV virsta socialdemokratiniu, mokesčiui
priešinasi. LRTV vadovybė, nelaukdama rudens, ne tik tranus iš
avilio išvarė, bet ir nemažai bitelių darbininkių, tačiau vis
vien neprasimaitina. Girdėti, kad jau ir avilį nuomoti žada kažkokioms
vapsvoms ar bimbalams. Televizoriaus ekrane vis dažniau rodomos
reklamos, iš eterio dingo trečioji radijo programa.
Visos Vilniaus šarkos vienu balsu čiauška, kad pas LRTV generalinį
direktorių apsilankęs socialdemokratų generalinis pareiškė: "Medus
- tik į mūsų korį, bičių duonelė - taip pat, geluonys su nuodais
- dešiniesiems. Iš mano pusės - "pajokas" (davinys),
kad nežūtumėte, nebadautumėte, neprivatizuotume. LRTV formaliai
- nacionalinė, faktinai - socialdemokratinė. Apsilankysime dažniau,
ypač prieš rinkimus. Taškas."
LRTV generalinis pasidavė.
"Suspindėjo" televizorius - V.Gerulaitis iškapstė iš
šiukšlyno sovietmečio kino kronikų kadrus, "prisimena"
laikus, kai jis dar nebuvo gimęs (tokia fenomenalia "atmintimi"
pasižymėjo tik L.Brežnevas). A.Siaurusevičius "Spaudos klube"
surengia Bažnyčios auditą, Justas Vincas Paleckis prisimena, koks
buvo geras jo tėvelis ("tėvelio" Stalino parankinis).
Kitaip pragydo radijas, radosi daugiau pamazginės (kažkodėl pramogine
vadinama) muzikos, kuri įterpiama ten, kur visai netinka. V.Markevičius,
pasikvietęs kolaborantą, kriminalinį nusikaltėlį ir pora nemačiusių
Sausio 13-osios įvykių personų, aukštyn kojom verčia išsilaisvinimo
istoriją, rytais nebegiedamas Lietuvos himnas (tikėtina, kad rengiama
vieta "Internacionalui"). Tik Benas Rupeika nusipelnė
pagyrimo (ne kartą esu jį peikęs), vėjų blaškymui nepasiduoda;
gal, matydamas akiplėšišką radijo slinktį "kairėn",
savo gyvomis, nuosaikesnėmis laidomis bando ją stabdyti.
LRTV "spindesys", savo turiniu tampantis socialistiniu
ir neva demokratiniu savo forma, sklinda iš kapituliacijos dėl
skurdo, o iš vargo bitės nei tikro medaus, nei normalaus dūzgesio
negalima ir tikėtis.
Algimantas ZOLUBAS
Vilnius
© 2002 "XXI amžius"