XXI amžius

Olandijos karališkosios vedybos ir ekumenizmas

Vasario 2 dieną Amsterdame įvykusios sosto įpėdinio santuokos apeigos parodė, kad Olandijos karališkojo dvaro protestantizmas savo konservatyvumu šiek tiek panašus į Saudo Arabijos karališkojo dvaro islamizmą. Kadangi princas Viljamas Aleksandras priklauso reformatų bendruomenei - kalvinistams (jų pradininkas buvo XVI amžiuje gyvenęs Jonas Kalvinas), o jo sužadėtinė argentinietė Maksima Soregieta yra katalikė, tai buvo galima tikėtis, kad jų sutuoktuvių apeigos turės ekumeninį pobūdį. Tai būtų visiškai atitikę šių laikų dvasią ir tą faktą, kad nors Olandijos monarchai tradiciškai priklauso kalvinistų denominacijai, tačiau dauguma šios šalies tikinčiųjų yra katalikai.
Tačiau jau iš anksto buvo pranešta, kad nebus jokios "mišrios" santuokos: vedybų apeigos vyks pagal reformatų tradicijas, o naujosios Olandijos sosto įpėdinio šeimos vaikai ir vaikaičiai bus krikštijami tik kalvinistais. Tai, kad žmonos ir motinos tikėjimas nėra reikšmingas, yra būdinga islamo religijai, tuo tarpu krikščionybėje ir ypač Katalikų Bažnyčioje religiniu atžvilgiu mišriose santuokose motinai skiriama didesnė reikšmė. Belieka tik džiaugtis, kad iš pačios Maksimos nebuvo reikalaujama atsisakyti savo katalikiško tikėjimo ir pereiti į kalvinizmą, kaip tai būtų padaryta musulmoniškoje Saudo Arabijoje.
Viljamo Aleksandro ir Maksimos santuokos apeigos vyko XIV amžiuje statytoje Amsterdamo katedroje, kuri nuo reformacijos laikų žinoma Naujosios bažnyčios (Nieuwe kerk) vardu ir yra tradicinė Olandijos monarchų karūnavimo vieta. Beje, šiame pastate religinės apeigos vyksta tiktai panašiomis iškilmingomis progomis, o pati katedra beveik paversta parodų rūmais. Sosto įpėdinio sutuoktuvių protestantiškose pamaldose visgi leista ir katalikų dvasininkui, M.Soregietos šeimos draugui argentiniečiui kunigui Rafaeliui Braunui, perskaityti kelias Šventojo Rašto eilutes. Vadinasi, būta šiokio tokio ekumeninio elemento šioje Nieuwe kerk, toje pačioje katedroje, kur 1948 metais buvo paskelbta apie pasaulio Ekumeninės Bažnyčių tarybos įkūrimą.
Žinoma, ekumeninėse santuokos apeigose negalima piktnaudžiauti vadinamąja interkomunija, kaip tai įvyko Viljamo Aleksandro pusbrolio Morico 1998 metų tarpdenominacinėse sutuoktuvėse. Toje ceremonijoje, kuriai lygiomis teisėmis vadovavo katalikų ir protestantų dvasininkai, šv. Komuniją priėmė ir protestantai, į ką griežtai sureagavo Olandijos Katalikų Bažnyčios primas kardinolas Adrianas Simonis. Toks Eucharistijos menkinimas yra neleistinas, tačiau teisingai suprastos ir tinkamai surengtos skirtingų konfesijų atstovų sutuoktuvės rodo abipusę pagarbą tikėjimui ir yra ekumeninio proceso dalis. Todėl Olandijos karališkojo dvaro religinį konservatyvizmą galima vertinti ir kaip tam tikrą atsilikimą nuo šių laikų dvasios, ir kaip stovėjimą nuošalyje nuo pastaraisiais dešimtmečiais vykstančių ekumeninių poslinkių.
Belieka tik pagirti princą Viljamą Aleksandrą už jo politinę drąsą, nes jis vedė dukterį buvusios 1976-1983 metų Argentinos karinės diktatūros žinomo veikėjo Chorchės Soregietos, kuris yra "persona non grata" Olandijoje. Net savo dukters vestuves C.Soregieta galėjo stebėti nebent per palydovinę televiziją. Princas Viljamas Aleksandras pasielgė panašiai kaip jo motina karalienė Beatriksė, kuri 1966-aisiais, būdama dar princesė, ištekėjo už vokiečių diplomato Klauso fon Amsbergo, kuris jaunystėje tarnavo per Antrąjį pasaulinį karą Olandiją okupavusioje Vokietijos kariuomenėje.
Per Beatriksės vestuvių apeigas vyko piktos protesto demonstracijos, tačiau dabar, kaip rodo sociologinės apklausos, princas Klausas yra olandų labiausiai mėgstamas karališkosios šeimos narys. Antroje vietoje pagal populiarumą yra naujoji princesė Maksima, vadinasi, sosto įpėdinis Viljamas Aleksandras irgi neapsiriko, likęs ištikimas savo mylimajai.
Olandijos sosto įpėdinis ir princesė medaus mėnesį leidžia Šveicarijoje slidinėdami. Balandį pora trumpam vyks į Ganą, kad sustiprintų prieš 300 metų užmegztus Olandijos Karalystės ir šios Vakarų Afrikos valstybės santykius. Iš čia princas keliaus į Pietų Afriką ir Indoneziją.

M.B.