Atnaujintas 2002 m. vasario 13 d.
Nr. 12
(1019)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Bažnyčia ir visuomenė
Susitikimai
Literatūra
Istorijos vingiai
Likimai
Žvilgsnis
Lietuva


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Apie naują politinių populistų puolimą

PAREIŠKIMAS

Viena partija ėjo į 2000-ųjų Seimo rinkimus iškėlusi neapykantos vėliavą ir atvirai kurstydama: "Rinkėjai, nurodykit kalčiausiąjį dėl atkurtos valstybės ūkinių nesėkmių ir nuosmukio - "mes jį nubausim!" Po dešimt metų trukusios parengiamosios propagandos rinkėjų dėmesys, kaip numatyta, turėjo krypti į pirmųjų pustrečių metų laikotarpio vadovą, nes po to jau atėjo A. Brazauskas. Tačiau tik maža dalis Naujosios sąjungos šalininkų, balsavusių už tą partiją, sutiko pasirašyti negražios "naujos politikos" žaidime.
Labiausiai žmonėms įsiminusi pirmojo laikotarpio nesėkmė arba nelaimė buvo kolūkių turto išvogimas. Kas nors prisiminęs galėtų ir taip pasakyti, jog kalčiausias tuometinis generalinis prokuroras, pataikavęs senajai sovietų nomenklatūrai ir nieko nepadaręs, kad būtų keliamos bylos, stabdomi bendrojo žmonių turto grobimai. Kiti neabejodami sakys - kaltas to meto aukščiausias valstybės pareigūnas, kuris nesiūlė atleisti neveiklaus prokuroro. Tema išties verta tyrimo, kad tik jis vyktų.
Deja, politikai, neseniai žaidę aną kaltininkų ieškojimą, dabar pasirinko vieną naujesnių problemų - "Mažeikių naftos" dalinį privatizavimą. Čia tiesiog būtina skelbti dokumentus, susidariusią padėtį objektyviai ištirti ir pateikti visuomenei.
Kodėl Vyriausybė bijo tarptautinio audito? Todėl, kad daug pigios propagandos tada sugriūtų.
Populistai ne kartą melavo, neva susikaupusiems nuostoliams ir apyvartinių lėšų trūkumui dengti A. Kubiliaus Vyriausybė skyrusi paskutinius vargano biudžeto pinigus, tuo nuskriausdama vaikus ir senelius, kai iš tikrųjų ji skolinosi ir perskolino savo įmonei, o dabar jau kitos Vyriausybės reguliariai atgauna su palūkanomis. Populistai melavo, neva įmonė "atiduota" amerikiečiams, kai iš tikrųjų buvo ne atiduota, o parduota trečdalis jos akcijų, ir Lietuvos Vyriausybė tebėra pagrindinė įmonės savininkė. (Beje, ankstesnėje LDDP Vyriausybėje dirbo ministras, siūlęs parduoti įmonę "Lukoil" už vieną rublį.) Kaip savininkė, bet kuri Lietuvos Vyriausybė turėtų dabar daryti viską, kad "Mažeikių nafta" kuo greičiau pasirašytų ilgalaikes žaliavos pirkimo sutartis, galėtų gauti tarptautinius kreditus modernizacijai ir taptų pelninga. "Lukoil" kerštingai žlugdė šią galimybę, bet vėliau atsirado sukalbamesnių partnerių. Vis dėlto Vyriausybė, kuri nepadeda ar netgi trukdo savo pačios įmonei, yra arba negudri, arba leidžia iškelti asmenų, grupuočių partinius interesus aukščiau valstybės reikalų. Čia R. Pakso ir A. Brazausko viceministrų veikla nedaug kuo skiriasi. Kai kur keista ir premjerų vadovavimo pozicija. Antai Konstitucinio Teismo sprendimas-nurodymas, kas buvę negerai suformuluota viename įstatyme (esminė atsakomybė už nuostolius įmonei, kurių atsirastų keičiant jos veiklai darančius įtaką įstatymus, negali tekti Vyriausybei, bet valstybei), galėjo būti seniai įgyvendintas priimant Seime redakcinę pataisą. Deja, reikalas piktybiškai vilkinamas, kad tik būtų blogiau ir tęstųsi ilgiau. Laikinojo premjero E. Gentvilo parengtas ir Seimui įteiktas projektas buvo atšauktas, bet iš naujo ilgai neperžiūrėtas, galų gale atidavus jį rengti ... V. Uspaskich. O populistai vėl ir vėl dėsto, neva įmonės administracija "nesugeba sudaryti ilgalaikių sutarčių" su Rusijos kompanijomis. Reiktų aiškumo - ar nesugeba duoti kyšių, ar nesugeba įtikinti Lietuvos Vyriausybės, kad versle reikia norėti rezultato ir dirbti išvien?
Jeigu tokiems dalykams išaiškinti (o ne kokiems rinkimams) prireiktų teismų ir apkaltų, tai galima eiti ir šiuo keliu. Versle ypač nuostolingas laiko praradimas. Valdančiajai Seimo daugumai blaškantis ir kuriant isterišką, negatyvią atmosferą didžiausios Lietuvos įmonės atžvilgiu, Vyriausybė turėtų elgtis ypač dalykiškai, galų gale nekonfrontuoti, o bendradarbiauti su savo įmone.

Vytautas LANDSBERGIS
Seimo narys

© 2002 "XXI amžius"

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija