Atnaujintas 2002 m. vasario 15 d.
Nr. 13
(1020)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė šiandien
Ora et labora
Laikas ir žmonės
Šeima
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Krikščionių demokratų partijos link

Apie Krikščionių demokratų partijos veiklą gal per anksti kalbėti, tai tik užsiminsiu apie tos veiklos prieigas.
Krikščionių demokratų partijos padėtis yra, man atrodo, net labai gera, nes liko pats branduolys, o kiti - konformizmų, valdžios, pinigų mėgėjai - išlėkė pas "susijungusiuosius" ar kur kitur. Gal ir geras toks "apsivalymas"? K.Bobelio vadinamieji krikščionys įteisino neaiškų pavadinimą - Lietuvos krikščionys demokratai.
Kaip ir pasaulyje, pas mus partijoms svarbiausia idėjomis vilioti rinkėjus. Ir ankstesnioji kur kas didesnė LKDP atrodė nekaip, nes buvo panaši į kitas. Labai man nepatiko, kaip prieš jungimąsi "Apžvalgoje" ir kitur buvo kalbama apie LKDP jungimąsi su dabartine KDS - Krikščionių demokratų sąjunga. Visos, tą galima pabrėžti, kalbos ir diskusijos buvo tik apie struktūrą, persistruktūrizavimą partijai ir sąjungai susijungus, kažkoks vienas skubėjimas, tik būsimas rinkėjų gaudymas. Tai iš esmės visai niekuo nesiskyrė nuo socialdemokratų ir LDDP kalbų apie jų jungimąsi. Juos, komunistus, kairiuosius, galima suprasti, nes dėl savų interesų jiems tik valdžia ir terūpi. O dėl valdžios, tai būtų gerai, kad joje padaugėtų dešiniųjų, kurie taptų atsvara kairiesiems. Kad taip šiandien nėra, ką padarysi, tačiau krikščionims demokratams bent dabar metas galvoti, kaip atnaujinti partijos veiklą taip, kad ji Lietuvoje esamą situaciją imtų keisti į gerąją pusę. Būtent dabar taip "gobšiai" apgalvoti ir siūlyti veiklą Lietuvos katalikams yra palanki padėtis likusioje partijoje. Norint viską galima padaryti. Jei nepavyktų greitai ką pasukti, tuomet būtų ruošiama dirva ateičiai: paruošimas yra daugiau už pačią veiklą.
Aš apskritai nebuvau linkęs dalyvauti partijos veikloje, politikoje ir LKDP nepriklausiau, nes jos veikla buvo tokia pat kaip ir kitų partijų, išsiskirdavo gal krikščioniškų datų minėjimu, žinoma pozicija už Lietuvą. Kiek daugiau padaryti šitai partijai buvo kažin ar įmanoma. Balsuoti buvo geriau už galingesnę konservatorių partiją. Gal nesuklysiu sakydamas, kad išsivaikščiojo kas netinkami, kažkokie greitos sėkmės mėgėjai. Vieni tempdavo vežimą priekin, o kiti - į šoną, gal treti - ir atgal. Kurie netiko, nesikentė, tie ir išėjo atvirai.
Pažiūrėkime, ką turėtų veikti krikščionių demokratų partija. Sovietinis paveldas nepalankus normaliam žmonių gyvenimui Lietuvoje. Todėl jį reikia keisti, kad ir po truputį, bet greičiausiai tą reikėtų daryti politikos srityje. Rašytojas Jurgis Kunčinas, kai darbavosi "Valstiečių laikraštyje", kaip benagrinėjo padėtį Lietuvoje, priėjo prie išvados, kad gal tik katalikai gali kažką pakeisti.
Pasaulis suskaldytas, Bažnyčia atskirta nuo valstybės. Šiuolaikinio pasaulio vertybės priešiškos žmogaus vidui, jo laimingam atsiskleidimui, taigi labiausiai ir Bažnyčiai, kuri yra žmogaus vedlė. Lietuvoje antivertybės taip išplitusios, kad griauna ir valstybę. Vilniuje ant Žaliojo tilto buvo parašyta, aišku, visada protestuojančio prieš neteisybes jaunimo balso: "Šizofrenikai suskaldė pasaulį". Žmogus irgi skaldomas - televizoriaus nekokių vaizdų ir pan. - taip naikinamas, valstybei irgi pavojai iš vidaus. Atrodo, galima išeitį rasti - Krikščionių demokratų partija įnešinėtų iš krikščionybės normalias vertybes per politiką, galop į žmogų. Krikščionys demokratai buvo priversti įsijungti į vadinamąją pasaulietišką padėtį. Štai Vokietijoje jie valdė ilgą laiką, tik ar įnešė gerų vertybių?
Taigi apskritai reikėtų, kad KDP būtų kitokia, veiksminga, ne sujungtų Bažnyčią ir pasaulį jo neperkeitus, tai beprasmiška, o kad skleistų normaliąsias vertybes.
Reikėtų dabar sukurti tokią KDP. Ji turi būti patikima, lanksti, palengva įtvirtinanti savo galią prieš visur įsigalėjusią korupciją ir pan., kad būtų atsvara blogiui ir dar keistų pačią padėtį Lietuvoje. Gal dažniau turėtų pasisakyti kunigai?
Tikintys pasauliečiai, kurie bent politiškai patikimiausi, arčiausiai bažnyčios, gali pradėti veiklą savo parapijoje. Padėtis Lietuvoje tokia, kad be krikščioniško gylio kažin ar galima pradėti keisti padėtį. Katalikų sąmoningas ėjimas į politiką gali netgi viską pakeisti, nes parapija jau savaime bendruomenė, žmonės gerai vieni kitus pažįsta ir Katalikų Bažnyčia yra apaštališka. Kas kitas pakeis padėtį į gerąją pusę? Kas lanko bažnyčią, turėtų būti pasiruošęs dalelę savo laiko paskirti pilietinei, politinei veiklai.

Vytautas Balys ŠTUKĖNAS

© 2002 "XXI amžius"

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija