Atnaujintas 2002 m. vasario 20 d.
Nr. 14
(1021)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Valstybė ir bažnyčia
Susitikimai
Kultūra
Likimai
Istorijos vingiai
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Vietnamo Bažnyčia stiprėja ir auga

Sausio antroje pusėje įvykę popiežiaus Jono Pauliaus II susitikimai su Vietnamo vyskupais buvo garsūs tuo, kad šią Pietryčių Azijos šalį valdantis komunistų režimas pirmą kartą leido visiems šalies ganytojams atvykti į Romą "ad limina" vizito. Šio kas penkeri metai privalomo vizito su pranešimais Šventajam Tėvui apie padėtį savo vyskupijose buvo atvykę visi 28 vietnamiečių vyskupai, tarp jų ir sostinės Hanojaus 82 metų arkivyskupas kardinolas Žozefas Fam Dintungas. (Pasaulyje yra tik vienas už jį vyresnis diecezijos ganytojas - tai Baltarusijos sostinės Minsko 86 metų arkivyskupas kardinolas Kazimiežas Sviontekas.) Anksčiau komunistų valdžia leisdavo atvykti į Romą tik pavieniams vyskupams, todėl dabartinį visų Vietnamo vyskupų vizitą apžvalgininkai laiko įtampos sumažėjimo tarp Hanojaus vadovų ir Katalikų Bažnyčios ženklu, nors bažnytinė veikla šalyje vis dar suvaržyta.
Taip pat kalbama apie gana spartų Vietnamo Katalikų Bažnyčios augimą, mat per pastaruosius penkerius metus šalies gyventojų padaugėjo 5,3 proc., katalikų per tą patį laikotarpį - 14,4 proc. Tai akivaizdus Bažnyčios misijos skleidimo rezultatas šalyje, kurioje dauguma tikinčiųjų yra budistai. Oficialiais duomenimis, dabar Vietname yra apie 5,5 mln. katalikų (neoficialiais duomenimis, - iki 8 mln.), kurie sudaro 7 proc. šalies gyventojų. Vietnamiečių katalikų sielovada rūpinasi keturi tūkstančiai kunigų ir beveik dešimt tūkstančių seserų vienuolių. Beje, per minėtus penkerius metus pašaukimų į vienuolius komunistiniame Vietname padaugėjo: vyrų - 51 proc., moterų - net 78 proc. Visi šie skaičiai rodo, kad Vietnamo Bažnyčia yra viena stipriausių Azijoje, šiame didžiuliame kontinente, kurio tik 2 proc. gyventojų yra Kristaus išpažinėjai.

***

Pernai rudenį, rugsėjo pabaigoje, Hanojuje vykusiame Vietnamo vyskupų konferencijos susitikime buvo išrinkti nauji, jaunesni episkopato vadovai, gerokai išplėstos organizacinės struktūros. Buvo įsteigtos naujos komisijos: katechetikos, bažnytinės muzikos ir sakralinio meno, kultūros, evangelizacijos, karitatyvinės ir socialinės veiklos. Iki šiol dirbo dvasininkų ir seminarijų, vienuolių, pasauliečių ir liturgijos komisijos.
Naujuoju Vietnamo vyskupų konferencijos pirmininku išrinktas Natrango vyskupas Polis Ngujen Vanhoa, vicepirmininku - didžiausios Hošimino (buvęs Saigonas) diecezijos arkivyskupas Žanas Baptistas Fam Minmanas. Episkopato generaliniu sekretoriumi išrinktas Kinono vyskupas Pjeras Ngujen Soanas, o jo pavaduotoju - Langsono vyskupas Žozefas Ngo Kankietas. Visi jie įeina į vyskupų konferencijos Nuolatinį komitetą, kolegialiai vadovaujantį einamiesiems Vietnamo Bažnyčios reikalams. Kaip būdinga komunistinių režimų šalims, kuriose valstybė aktyviai kišasi į Bažnyčios reikalus, naujus episkopato rinkimus ir naujų komisijų steigimą turėjo patvirtinti Vietnamo vyriausybė.
Savo pareiškime vietnamiečių vyskupai išreiškė viltį, kad naujoms komisijoms dirbti padės visi katalikai, ypač pasauliečiai, kurių aktyvumas bažnytiniame gyvenime labai pageidautinas. Ganytojai nurodė, jog, kada tik leis sąlygos, jie nori surengti Vietnamo katalikų pasauliečių kongresą, kuriame būtų aptartas jų vaidmuo Bažnyčioje bei tarnystė visuomenėje.
Bažnyčios vadovai pakartojo katalikų bendruomenės įsipareigojimą "gyventi pagal Evangeliją ir savo gyvenimo būdą bei tikėjimo išpažinimą derinti su tautos tradicijomis". Jis ragino dvasininkus, vienuolijų narius ir pasauliečius dalyvauti visos tautos gyvenime, bendrauti su kitų religijų išpažinėjais, rūpintis vargšais ir etninėmis mažumomis. Visi Bažnyčios nariai turi studijuoti katalikų socialinį mokymą ir stengtis gyventi pagal jo reikalavimus, saugoti šeimos vertybes, palaikyti aktyvesnę moters veiklą Bažnyčioje ir visuomenėje, skatinti jaunimą įsitvirtinti bendruomenėje.
Vyskupai susipažino su Popiežiaus posinodinio paraginimo "Ecclesia in Asia" vietnamietišku vertimu, kitais dokumentais ir juos adaptavo. Kadangi Vietnamo vyskupų konferencijos asamblėja vyko netrukus po tragiškų išpuolių Jungtinėse Valstijose, buvo nusiųstos užuojautos telegramos JAV vyskupams.

***

Liepos viduryje Vatikane buvo pranešta, kad popiežius Jonas Paulius II paskyrė tris naujus Vietnamo vyskupus. Šalies naujausios Fantieto (centrinė Bintuano provincija) vyskupijos sunkiai sergančio vyskupo Nikolos Jun Vangi koadjutoriumi ir įpėdiniu paskirtas 61 metų vyskupas Polis Ngujen Tanhoanas. Vietnamo šiaurinės dalies didžiausios Buičiu diecezijos (350 tūkst. katalikų), po vyskupo Žozefo Vu Dininato mirties dvejus metus neturėjusios ganytojo, naujuoju ordinaru paskirtas 62 metų vyskupas Žozefas Hoang Vantiemas. Pagaliau Hošimino (540 tūkst.tikinčiųjų) arkivyskupo Ž.Fam Minmano augziliaru paskirtas 49 metų vyskupas Žozefas Vu Diuitongas.
Vietnamo komunistinė vyriausybė griežtai kontroliuoja vyskupų skyrimą, jaunų vyrų stojimą į kunigų seminarijas, netgi kunigų perkėlimą iš vienos parapijos į kitą. Dėl vyskupų skyrimo Vatikanui tenka gana sunkiai derėtis, bet šis reikalas yra neatidėliotinas, nes dėl minėtos komunistų režimo politikos daug diecezijų likusios be vadovų, o kitoms vyskupijoms vadovauja susenę ir sergantys ganytojai. Ir apie minėtų trijų vyskupų skyrimą buvo pranešta praėjus mėnesiui po to, kai birželio 11-17 dienomis Vietname lankėsi Vatikano valstybės sekretoriato delegacija, vadovaujama vyskupo Čelestino Miljorės. Po to, kai buvęs Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos pirmininkas kardinolas Rožeras Ečegerajus 1990 metais pirmą kartą lankėsi Vietname, tokio pobūdžio vizitus stengiamasi rengti reguliariai. Tačiau, ekspertų manymu, derybos vyksta, bet religinės laisvės reikalai Vietname beveik negerėja.
Birželio mėnesį vykusio Vatikano delegacijos vizito metu Hanojus pritarė trijų naujų vyskupų skyrimui, tačiau kitus pasiūlymus atmetė. Niekaip nepavyksta susitarti dėl naujo Hanojaus arkivyskupo, kuris pakeistų senąjį kardinolą Ž.Fam Dintungą. Roma siūlo į jo vietą ar bent koadjutoriumi skirti Natrango vyskupą Polį Ngujen Vanhoa, kuris pernai rudenį išrinktas naujuoju Vietnamo vyskupų konferencijos pirmininku. Tačiau jau keleri metai Hanojaus režimas atsisako pritarti šiam pasiūlymui. Kitas klausimas, dėl kurio tarėsi Vatikano delegacija, susitikusi su aukštais Vietnamo vyriausybės ir komunistų partijos pareigūnais, - tai galimybė užmegzti formalius diplomatinius santykius. Tada būtų galima surengti ir popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą į šią Azijos šalį.
Prieš daugiau kaip dvejus metus Šventasis Tėvas laiške Vietnamo katalikams rašė, kad pageidauja aplankyti jų daug iškentėjusią šalį. Netrukus po to Vatikano delegacija pasiūlė aptarti, kaip užmegzti diplomatinius santykius, ir Hanojus pažadėjo "reikalą ištirti". Tačiau kol kas nėra jokios pažangos. Tiesa, viltys siejamos su pernai pavasarį pasikeitusiais Vietnamo komunistų partijos vadovais. Balandžio mėnesį partijos naujuoju generaliniu sekretoriumi buvo išrinktas Nong Diukmanas, vadovavęs šalies parlamentui ir nusipelnęs refomatoriaus reputaciją. Tačiau vėlesni žymių katalikų ir budistų dvasininkų areštai parodė, kad didelių režimo politikos pokyčių neverta laukti.

***

Plačiausiai pernai nuskambėjo žymaus vietnamiečių žmogaus teisių gynėjo kunigo Tadeuso Ngujen Vanly suėmimas ir nuteisimas 15 metų kalėti. Šio dvasininko, kuris jau anksčiau dešimt metų (1982-1992) praleido komunistų lageriuose ir kuriam buvo uždrausta viešai aukoti šv.Mišias bažnyčiose, Jungtinių Valstijų Kongreso komisija oficialiai paprašė liudyti, kokia yra žmogaus teisių padėtis Vietname. Šis nagrinėjimas buvo susijęs su Kongrese svarstyta JAV ir Vietnamo prekybos sutartimi. Kadangi kunigui T.Ngujen Vanly išvykti į Vašingtoną valdžia neleido, tai jis savo liudijimus pateikė raštu.
Vietnamo komunistų laikraštis "Nhan Dan" tokį drąsaus dvasininko elgesį pavadino išdavyste, o JAV pareikštą kritiką dėl religijos laisvės pažeidimų - "kišimusi į šalies vidaus reikalus". (Beje, nepaisant kunigo T.Ngujen Vanly tiesos žodžių, Vietnamo ir JAV prekybos sutartis Kongrese buvo patvirtinta, nes ji naudinga "didžiajam bizniui".) Gegužės mėnesį kunigas T.Ngujen Vanly buvo suimtas ir po vieną dieną tetrukusio teismo už uždarų durų, kuriame nedalyvavo netgi advokatas, jis buvo nuteistas kalėti 15 metų "už tautinės vienybės politikos valstybėje paniekinimą". Kitose šalyse tuoj kilo žmogaus teisių gynėjų protestai, tačiau Vietnamo žiniasklaida pareiškė, kad dėl vyriausybės humaniškumo kunigui skirta bausmė "labai švelni".
Bažnyčios persekiojimas Šiaurės Vietname prasidėjo po kumunistų įsitvirtinimo 1954 metais, kai pasitraukė prancūzų kolonistai. Jie valdė šalį nuo XIX amžiaus ir atnešė katalikybę. Pietų Vietnamą komunistai užvaldė 1975-aisiais, kai baigėsi karas su amerikiečiais. Buvo suimti religiniai vadovai, užsienio misionieriai išvaryti, bažnytinė nuosavybė, ypač žemė, konfiskuota. Neseniai paskelbtame Vietnamo komunistų vadovų dokumente pripažįstama, kad Bažnyčios griežto varžymo politika "nebuvo produktyvi", nes kuo didesni persekiojimai, tuo greičiau ji auga. Dokumente partiniams funkcionieriams rekomenduojama vengti griežtai malšinti religingumą, bet reikia toliau kontroliuoti dvasininkų, ypač vyskupų, veiklą. Tuo tarpu Vietnamo Katalikų Bažnyčios vadovai vis dažniau ragina vyriausybę grąžinti bažnytinį turtą, leisti statyti naujus maldos namus, įsivežti užsienio religinės literatūros, laisvai priimti į seminarijas visus kandidatus į kunigus, sudaryti didesnes galimybes karitatyvinei veiklai.

***

"Ad limina" vizito pabaigoje, sausio 22 dieną, visus Vietnamo vyskupų konferencijos narius priėmė popiežius Jonas Paulius II. Jis padėkojo už "ištvermingą ir drąsų liudijimą" vykdant jiems patikėtus uždavinius. Šventasis Tėvas pabrėžė: "Gyvybiška misijos reikšmė visada turi įkvėpti drąsius sprendimus, kuriuos jūs darote Šventosios Dvasios vadovaujami. Padedami Dvasios, pagrindinio evangelizacijos veiksnio, jūs galėsite tinkamai vykdyti Evangelijos skelbimo reikalavimus". Popiežius sakė, kad reikia deramai rengti ir pradinį jaunimo katekizavimą, ir nuolatinį kunigų, vienuolių bei pasauliečių ugdymą. Vietnamui tai ypač svarbu, nes "daugybė konflikto metų, krikščionių bendruomenių išsklaidymas, įvairių regionų švietimo lygio skirtumai nulėmė sunkumus planuojant ir organizuojant šią veiklą". Šventasis Tėvas paminėjo labai svarbų uždavinį: kiekvienas katalikas turi būti supažindintas su Bažnyčios socialinio mokymo pagrindais.
"Katalikų Bažnyčia yra pašaukta dalyti savo viltį, nepaliaujamai siūlydama dialogą, - kalbėjo toliau Popiežius. - Pasitikintis ir konstruktyvus dialogas tarp visų pilietinės visuomenės narių padės skleisti naują viltį visiems Vietnamo žmonėms". Nors Bažnyčia negali būti painiojama su politine bendruomene, tačiau "sveikas bendradarbiavimas su valstybinėmis struktūromis gali ir turi egzistuoti", tuo labiau kad "Bažnyčia kviečia savo narius aktyviai prisidėti prie visos tautos gerovės kūrimo, įtvirtinant teisingumą, vienybę ir lygybę visuomenėje". Tokiam bendradarbiavimui yra svarbu, kad būtų gerbiama Bažnyčios nepriklausomybė ir autonomija. Būtina garantuoti religinę laisvę kiekvienam tikinčiajam ir religinėms bendruomenėms. Netiesiogiai skatindamas demokratines reformas Vietname, popiežius Jonas Paulius II sakė tikįs, kad "visi tautos nariai bendromis jėgomis suves meilės civilizaciją, grindžiamą visuotinėmis taikos, teisingumo ir laisvės vertybėmis".
Jis kalbėjo apie Vietnamo katalikų pasauliečių "gyvybiškumą ir drąsą", nes jie "gyvena ir išpažįsta tikėjimą sunkiomis sąlygomis". Tinkamas tikinčiųjų ugdymas skatina jų "liudijimą socialiniame, politiniame ir ekonominiame gyvenime". Kalbėdamas apie kunigų ir vienuolių uždavinius, Šventasis Tėvas ypač akcentavo jų misijos vykdymą. Šis aktualus uždavinys svarbus ir viso Azijos žemyno mastu, nes čia krikščionių yra nedaug, o dauguma gyventojų beveik nieko nėra girdėję apie Kristų. Kai kurie Azijos katalikų teologai sako, kad tiesiai skelbti Kristų, kaip vienintelį Išganytoją, Azijoje nėra efektyvu, nes tame žemyne vyrauja kitos didžiosios religijos. Jų manymu, reikia ne skelbti, bet krikščionišku gyvenimu liudyti Kristų šios pasaulio dalies žmonėms. Popiežius tiesiogiai neužsiminė apie šiuos sunkumus. Jis sakė Vietnamo vyskupams: "Misijos svarba turi visada įkvėpti jūsų sprendimus. Kristaus meilė skatina Bažnyčią evangelizuoti, (...) o tai yra pagrindinis jos uždavinys ir atsakomybė".

Mindaugas BUIKA

© 2002 "XXI amžius"

 

Vietnamietis deda gėles prie savo artimųjų kapų, žuvusių per pilietinį karą, užsibaigusį 1975 metais JAV kariuomenės pasitraukimu ir komunistų įsitvirtinimu visoje šalies teritorijoje

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija