Lietuvos tarptautinė padėtis ir perspektyvos

Vasario 16-oji, Lietuvos Nepriklausomybės diena, yra bene tinkamiausia proga apžvelgti Lietuvos tarptautinę padėtį ir panagrinėti netolimos ateities perspektyvas. Šią dieną 1918-aisiais Lietuvos Valstybės Tarybos išminčiai paskelbė pasauliui, kad Lietuva vėl yra laisva nuo bet kokių priklausomybės ryšių su užsienio valstybėmis, demokratiniais pagrindais sutvarkyta respublika, su istorine sostine Vilniumi. Šią dieną mes šventėme su viltimi, kad kada nors Lietuva vėl atkurs savo nepriklausomybę. Šią dieną mes švenčiame su džiaugsmu, kad Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė, kad jos išmintingai vedama užsienio politika jau pradeda teigti ateities saugumo garantų vilčių. Deja, šią dieną su liūdesiu mes prisimename tautos kančias, valstybės okupacijas, trėmimus ir kalėjimus, persekiojimus ir žudymus, partizanų karą ir disidentinį judėjimą, “Katalikų Bažnyčios Kroniką” ir Sąjūdžio dainuojančią revoliuciją. Lietuva atgimė, tauta kyla, nors ir labai sunkiai, naujam, laisvam ir demokratiniais pagrindais sutvarkytam gyvenimui.

Vasario 16-osios šventimas

Visada liūdime, kad Lietuvos švenčių nešvenčia jaunimas. Šiais metais Vasario 16-ąją švenčiant jaunimas buvo. Jiems organizuoti specialūs renginiai. Teko keliuose būti ir matyti dalyvaujančius jaunus žmones. Jo buvo daug vienur, daugiau negu paprastai kitur - ten, kur jų visai nebūdavo, ne jiems skirtuose renginiuose.
Atrodo, turėtų būti vien džiaugsmas - dalyvauja jaunimas. Vienas renginys - Kruonis, miškas, partizanų minėjimas. Dalyvauja mokyklų auklėtiniai, skautai. Dalyvauja taip laisvai ir nepagarbiai, kad net neaišku - pagerbia ar išjuokia. Lyg netyčia vis kažkas daroma ir nepadaroma gerai iki galo. Šv. Mišios Kruonyje, reikia suprasti, tik vyresniesiems, nes vaikai pasiųsti pirma visų jau degti miške laužų. Būtų pasilikę visi Mišiose, aišku, būtų netilpę - bažnytėlė maža.