Atnaujintas 2002 m. vasario 27 d.
Nr. 16
(1023)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Darbai
Laikas ir žmonės
Istorijos vingiai
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Kam ir kuo neįtiko generolas?

Kariuomenės vadas gen. mjr. Jonas Kronkaitis sausio 25dieną Los Angeles skaitė pranešimą apie Lietuvos vaidmenį Vakarų Europoje. Kai kurios šio pranešimo tezės sukėlė kairiųjų politikų irzlų nepasitenkinimą, atseit generolas politikavo, o įstatymas draudžia "aktyvų karių dalyvavimą (…) susirinkimuose (…) ar kitokiuose viešuose veiksmuose, kuriais reiškiamos politinės nuostatos ar politiniai reikalavimai arba kuriais tiesiogiai remiama politinė partija ar politinė organizacija", "draudžiama skelbti politinius pareiškimus, straipsnius ar kalbas, kuriuose viešai reiškiamas nesutikimas su demokratiškai išrinktos valstybės valdžios (Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės) paskelbta ir vykdoma politika ar viešai keliami politiniai reikalavimai valstybės valdžiai".
Kuo ir kam nusikalto Lietuvos kariuomenės vadas? Generolas sakė, kad norėtų "kalbėti tik apie Lietuvos vaidmenį Vakarų Europoje saugumo plačiąja prasme atžvilgiu. Tai saugumas ne tik nuo išorinių grėsmių, bet ir valstybės galimybės vykdyti savarankišką vidaus politiką ir tvarkyti savo ūkį nepriklausomai nuo išorės kontrolės". Generolas daro išvadą: "Lietuva po komunistinio nualinimo yra ekonomiškai silpna ir nėra saugi". Žymiausieji generolo kritikai - buvusieji sovietmečio partinės nomenklatūros veikėjai iš tiesų gali būti nepatenkinti tokiu konstatavimu. Dar dauguma šalies gyventojų nepamiršo daugiasieksnių plakatų ant gamyklų korpusų ir miestų gatvėse, skelbusių apie "brandaus socializmo" pergales, klampojant ir trypinėjant į šviesų komunizmo rytojų. O koks rezultatas? Pasak vyriausiojo euroderybininko P.Auštrevičiaus, Lietuvos bendrasis vidaus produktas tesudaro tik 30 procentų Europos Sąjungos vidurkio. Gal ir galima dėl to šiek tiek užjausti buvusius "komunizmo statytojus", nualinusius krašto ekonomiką, tačiau kuo čia dėta Lietuvos Respublikos Vyriausybės politika, kuria siekiama greičiau įlipti į ES greitąjį traukinį?
"Politinio saugumo srityje Lietuva pasiekė gerų rezultatų ir šia prasme labai sustiprino savo saugumą. Šalies valdyme vadovaujamasi demokratinėmis vertybėmis, formuojasi ir nusistovi jų sistema. Sukurtos ir ėmė veikti pagrindinės demokratinei valstybei būdingos institucijos",- teigia gen.J.Kronkaitis. Bet, ponai seimūnai kritikai, ar nereikėtų padėkoti Vakarų karinių ir politinių tradicijų aplinkoje brendusiam kariškiui už tokį blaivų ir brandų Lietuvos politikų veiklos įvertinimą? Čia nėra nieko bendro su politikavimu, kurį dar vis išgirstame iš buvusių sovietinių politrukų lūpų.
Gal jus užgavo ši frazė:"Šiuo metu vidaus ir užsienio politiką galima apibrėžti kaip santykinai stabilią, t.y. keičiantis valdančiosioms partijoms išlaikomas pagrindinių krypčių tęstinumas. Ji remiasi į pagrindines demokratines vertybes, kurias toliau siekiama garantuoti, stiprinti bei formuoti lietuviškas tradicijas. Neneigiu, kad dar turime didelių kliūčių demokratinei sistemai efektyviai veikti"? Bet juk tai - taiklus pastebėjimas. Net politikos pradinukams aišku, kad politinis nestabilumas valstybėje gali niekais paversti ar gerokai sutrikdyti nacionalinio saugumo sistemų veikimą. Kariuomenės vadas korektiškai išsklaido užsieniečių abejones buvusių sovietinės nomenklatūros veikėjų atžvilgiu, dabar besidarbuojančių nepriklausomos Lietuvos labui. Lietuva iš tikrųjų yra patikima politinė partnerė. Apibendrintas sakinukas apie kliūtis tik pakartoja seną tiesą: bet kurios valstybės politikoje ir apskritai bet kurios organizacinės sistemos veikime kliūčių daug. Maža to, be kliūčių nėra jokios veikiančios sistemos ir būti negali. Gvardija įvairaus rango valdininkų pluša nepadėdama rankų - kliūtis šalina. Dar galima pridurti, kad suirusioje sistemoje kliūtys jau niekam neberūpi.
Pranešime buvo ištarta ir tokia frazė: "Sovietmečio nomenklatūros spaudos kontrolė palieka visuomenę informacijos dykumoje. Kita vertus, valstybinėse institucijose dar tebedirba nemažai žmonių, nesuprantančių pagrindinių demokratijos principų". Kaip pilietis po šiuo sakiniu esu pasirengęs pasirašyti, nes gausu tikrų pavyzdžių apie tendencingus nutylėjimus, prilygstančius dezinformacijai, ir neobjektyvios informacijos platinimą. Nejaugi generolo kritikai iš kairiosios parlamento pusės nori prisipažinti, kad jie iš tikrųjų valdo sovietmečio nomenklatūros kontroliuojamą spaudą? Ar iš tiesų visi sovietų mokyklose "partinius" mokslus graužę, o dabar Lietuvos politiką "darantys" pareigūnai perprato Vakarų demokratijos principus? Nemačiau tokios statistikos duomenų, bet praktika rodo, kad sovietinio mąstymo dar neatsikratėme. Daugelis ir nepajėgs. O politikoje kol kas senieji su naujaisiais, Vakaruose ugdytais politikais, pramaišiui. Be to, ši frazė nekritikuoja konkretaus aukšto valstybės politiko, o tik rodo nepadailintą sistemos būseną? Negi generolas turėtų sakyti netiesą arba nutylėti ją?
Šis ilgokai tęsęsis kariuomenės vado puolimas kelia nuostabą. Krašto apsaugos sistemoje ilgus metus buvo susidariusi ir veikė aukštųjų karininkų grupė kaip atvira opozicija Vyriausybės ir Seimo vykdomai valstybės politikai. Štai vienas pavyzdėlis iš daugelio: "Valdančiosios daugumos vykdoma politika yra kurstomoji nesantaikos politika tautoje; (…) aršiai priiminėjami Lietuvos valstybės pilietį diskriminuojantys įstatymai; (…) kariuomenė ideologizuojama, bandoma ją paversti partijos kariuomene", - rašė Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, buvęs okupacinės sovietų armijos papulkininkis laikraštyje "Mūsų balsas. Socialdemokratas" (2000 rugpjūčio 11d. Nr.30). Į tokio pobūdžio pareiškimus kairieji seimūnai nereagavo. Niekada. Kodėl? Iš solidarumo bendros praeities ideologijos pagrindu? Ar politikai naudojasi partiniu masteliu?
O gal paprasčiausiai ši tyrė verdama, siekiant Lietuvoje sumenkinti užsienyje gerai žinomo Lietuvos kariuomenės vado gen. mjr. Jono Kronkaičio prestižą? Jis yra vienas iš pagrindinių kariuomenės parengimo pagal NATO standartus autorių. Krašto apsaugos ministrų ir kariuomenės vado vykdoma krašto apsaugos sistemos pertvarka Vakarų politikų ir specialistų vertinama labai palankiai, tačiau ir Seime gali atsirasti nacionalinio saugumo politikos priešininkų.

Edmundas SIMANAITIS

Jonava

© 2002 "XXI amžius"

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija