XXI amžius

Siekia susigrąžinti placdarmą Kuboje

Kaip teigia Maskvos dienraščio "Nezavisimaja gazeta", vis labiau tampančio Rusijos imperininkų tribūna, politikos apžvalgininkas V.Solovjovas, Rusija gali susigrąžinti neseniai nutraukusią savo veiklą Kuboje elektroninio sekimo karinę bazę Lurdo vietovėje. Maskvoje gana aukšti pareigūnai atvirai kalba, jog nereikėjo dovanoti tokių "vertingų strateginių dovanų" amerikiečiams. Rusijos Valstybės Dūmoje keli deputatai apkaltino generalinį štabą, kad jis kartu su jam pavaldžia Vyriausiąja žvalgybos valdyba (GRU) nusprendė demontuoti Rusijos karinę bazę Kuboje. Dabar jau žinoma, kad bazės uždarymui prieštarauja Federalinė valstybinių ryšių agentūra (FAPSI), turinti savo interesų Kuboje, ir Užsienio žvalgybos tarnyba (SVR). Su šiomis institucijomis esą generalinis štabas ir GRU savo veiksmų nederino.
"Nezavisimaja gazeta" teigia, kad Rusijos išėjimas iš Kamrano karinės jūrų laivyno bazės Vietname ir elektroninio žvalgybos centro Kuboje buvo prezidento V.Putino asmeninė dovana JAV prezidentui Džordžui Bušui prieš Rusijos prezidento vizitą į JAV pernai lapkričio mėnesį. Dabar Rusijos užsienio žvalgybos vadovai teigia, kad generalinis štabas pakišo V.Putinui tokią mintį, siekdamas pakenkti prezidentui. Žinoma, tai eilinis propagandinis triukas. V.Putinas, prityręs KGB ir GRU veikėjas, ne toks naivus, kad būtų galima jį apgauti. Dabar teigiama, kad draugiškas V.Putino poelgis buvo labai savotiškai JAV administracijos įvertintas. Pasak "Nezavisimaja gazeta", Rusija, atsisakydama savo karinių bazių Vietname ir Kuboje, tarsi prisipažino nesugebanti reikiamai bendradarbiauti su į rinkos ekonomiką pasukusiu komunistiniu Vietnamu, bet ir išsaugoti strateginius Sovietų Sąjungos iškovojimus. Kremliaus ortodoksai ir imperininkai teigia, kad Pentagonas, žadėdamas, kad jam visiškai nerūpi Vietnamo karo metu JAV įkurta Kamranio karinė jūrų bazė, dabar pakeitė savo nuomonę. O iš tiesų neseniai JAV ginkluotųjų pajėgų Ramiojo vandenyno regione vadas admirolas Denis Bleras po derybų Vietnamo sostinėje Hanojuje pareiškė, kad Jungtinių Valstijų karo laivynas artimiausioje perspektyvoje sugrįš į Kamranio karinę bazę Vietname. Tai visai galimas dalykas. Vietnamui verkiant reikalingi pinigai ir investicijos, o JAV sumokėti šimtai milijonų dolerių už Kamranio bazės nuomą Hanojui labai pravers. Antra vertus, ir juridiškai Vietnamas, išnuomodamas Kamranio karinę bazę amerikiečiams, nepažeis jokių juridinių formalumų, nes Maskvos ir Hanojaus sutartis dėl Kamranio bazės baigiasi 2004 metais. Gali atsitikti taip, kad po 31-erių metų JAV vėliava vėl suplevėsuos Vietname.
Visai nesuprantamas Rusijos komunistų ir imperininkų pasipiktinimas, kad Kremlius nesugeba išsaugoti "SSRS iškovotų strateginių interesų" Pietryčių Azijoje. Juk pačios Rusijos spauda ne kartą rašė apie tai, kad Kamranio bazė faktiškai sunaikinta. Po Sovietų Sąjungos subyrėjimo Maskva šiai bazai išlaikyti neskyrė nė kapeikos. Dėl to sunaikinta visa bazės infrastruktūra: vamzdynai, šaldymo sistemos ir kiti įrengimai. 500 rusų kariškių ir civilių, aptarnaujančių bazę, jau beveik dešimtmetį nevykdo savo tiesioginių pareigų, pasinėrė į vietinę komerciją ir didele dalimi patys išgrobstė ir pardavė bazės įrengimus. Netgi cenzūruojama Vietnamo spauda ne kartą skelbė, jog rusų bazes aptarnaujantis personalas glaudžiai susijęs su vietine mafija. Be to, Vietnamas pareikalavo, kad Rusija sumokėtų skolas dėl Kamranio bazės nuomos. SSRS laikais Maskva atsilygindavo ruošdama savo centruose Vietnamo kariškius bei tiekdama karinę techniką Vietnamo armijai. Tačiau nuo 1992 metų viso to neliko. Todėl Vietnamas reikalauja, kad Maskva, pradedant 1991 metais, sumokėtų skolas po 300 mln. dolerių kasmet už bazės nuomą. Visai nesvarbu, kad Vietnamas skolingas Maskvai mažiausiai 15 mlrd. dolerių už "pagalbą" Vietnamo karo metu. Ir visai nesvarbu, kad Maskva vienašališkai sumažino tą skolą iki 3,7 mlrd. dolerių. Persitvarkę Vietnamo komunistai suvokė, kad iš Maskvos naudos tiek, kiek iš ožio vilnos.
Jeigu dėl Kamranio karinio jūrų laivyno bazės praradimo, kuri faktiškai nustojo egzistavusi 1992 metais, net didžiausi imperininkai suvokė, kad ją atgaivinti nėra prasmės, tuo labiau pinigų, tai dėl Kubos elektroninio šnipinėjimo bazės uždarymo dar toli gražu reikalai nesibaigė. Rusijos prezidentas V.Putinas aiškiai norėjo, kad JAV prezidentas Dž.Bušas atsisakytų Priešlėktuvinės gynybos sistemos kūrimo, ir todėl net Vašingtono neprašomas nusprendė uždaryti tą šnipų lizdą. Tačiau dabar, pasak neoficialių pranešimų iš Kremliaus, ten rimtai svarstoma galimybė atšaukti šį sprendimą. Kubos diktatorius F.Kastro yra labai nepatenkintas bazės uždarymu. Kitas dalykas, kaip teigė nenorėjęs skelbti savo pavardės aukštas Kremliaus pareigūnas, tie 200 milijonų dolerių, kuriuos reikėjo kasmet skirti bazei išlaikyti, nieko nereiškia Rusijos armijai. Tuo labiau kad į Kubą jau buvo sukišta tokia daugybė milijardų, jog šie 200 milijonų - tik smulkmė.

Petras KATINAS
"XXI amžiaus" apžvalgininkas