Kitaip nei ankstesniais metais, į Pasaulio ekonominį forumą, kuris šiemet sausio 31 - vasario 4 dienomis vyko Niujorke, buvo pakviesta nemažai žymių religijų lyderių, kurie dalyvavo diskusijose su verslo ir politikos atstovais. Manoma, kad tokį ryškų poslinkį sąlygojo religijos vaidmens augimas visuomeniniame gyvenime, ir tai, kad pastarojo meto tarptautiniuose konfliktuose - Artimųjų Rytų regione, Afganistane, rugsėjo 11-osios teroristiniuose išpuoliuose Jungtinėse Valstijose - buvo pastebimas religinis aspektas.
Pasaulio ekonominio forumo, kasmet vykstančio nuo 1971 metų, iniciatorius ir ligšiolinis vadovas šveicarų ekonomikos profesorius Klausas Švabas teigia, kad religijų lyderiai turi aktyviai dalyvauti aptariant globalinius ekonomikos ir politikos procesus, nes "pagrindinės religijos vaidina esminį vaidmenį visuomenėje visame pasaulyje". Beje, iki šiol visus 30 metų pasaulio ekonomikos forumo kasmetiniai susitikimai vykdavo Šveicarijos kalnų kurorte Davose. Šiemet organizatoriai padarė išimtį ir forumą perkėlė į Niujorką. Taip jie parodė savo solidarumą miestui, patyrusiam žiaurų teroristų išpuolį, kurio metu buvo sunaikintas Pasaulinis prekybos centras ir žuvo daugiau kaip trys tūkstančiai žmonių.
Šiemet forume buvo 2700 dalyvių. Jų diskusijos vyko "Waldorf - Astoria" viešbutyje Niujorko centre, pranešimus aktualiais globalizacijos klausimais skaitė Pasaulio Bažnyčių Tarybos generalinis sekretorius liuteronų pastorius Konradas Raizeris, Anglikonų Bažnyčios primas, Kenterberio arkivyskupas Džordžas Keris, Etiopijos stačiatikių patriarchas Paulius, Bosnijos musulmonų muftijus Mustafa Čeričius, Jeruzalės vyriausiasis rabinas Izraelis Lau, žymūs induistų dvasiniai vadovai. Katalikų Bažnyčiai atstovavo Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas kardinolas Frensis Arinzė, Vašingtono arkivyskupas kardinolas Teodoras Makarikas ir Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas Jungtinių Tautų padaliniuose Europoje arkivyskupas Dirmuidas Martinas.

Pasaulio ekonominio forumo organizatoriai nusipelnė pagyrimo už sprendimą pasikviesti religijų vadovų, teigė katalikų žiniasklaidai kardinolas F.Arinzė. "Mes neturime pervertinti šio dalyvavimo svarbos, tačiau vien jau dvasinių vadovų buvimas buvo reikšminga pasiuntinystė". Ganytojas priminė, jog tokiame forume pirmą kartą dalyvavęs dar 1999 metais. Tuomet į Davosą buvo pakviesti tik du religijų bendruomenių atstovai - kardinolas F.Arinzė ir vienas musulmonų dvasinis vadovas iš Egipto. Pernai forume dalyvavo jau keli religiniai lyderiai, tarp jų - ir arkivyskupas D.Martinas, o štai dabar į Niujorką jų buvo pakviesta net 40.
Šiemetiniame forume šiems religijų atstovams buvo sudaryta atskira programa, ir jie diskutavo tarpusavyje, tačiau kai kurie jų, kaip ir kardinolas F.Arinzė, turėjo galimybę kalbėti plenariniame posėdyje visiems 2700 forumo dalyvių. Kardinolas sakė, kad šiame pranešime jis, kaip tarpreliginio dialogo ekspertas priminė, esminius dalykus, kuriais dalijasi visi tikintieji, nors jų tikybos ir skiriasi. Jis pabrėžė teisę į religijos laisvę, kuri įgyvendinama ne tik individualiai, bet ir bendruomeniškai. Kardinolas sakė, kad visi forume dalyvavę religijų vadovai pasmerkė prievartą, vykdomą religijos vardu, ir ragino rūpintis vargingaisiais; juk tai yra "turtingųjų pareiga, net jeigu jų gerovė pasiekta garbingu būdu".
Kardinolas F.Arinzė teigė "neturįs jokių iliuzijų", kad per kelias forumo dienas religijų vadovai galėjo stipriai pakeisti verslo žmonių nuostatas, tačiau juk "negalima atmesti pačios idėjos, jeigu iš karto nematomi rezultatai". Nors poveikio galimybės yra ribotos, dalyvauti tokiuose renginiuoe vis tiek reikia. Katalikai tiki, kad visos gyvenimo sritys, tarp jų ir ekonomika, turi etinį ir religinį bruožus, todėl Bažnyčiai būtina dalyvauti Pasaulio ekonominiame forume. "Bet kada mes sakome "Bažnyčia", neturime tuoj pat galvoti apie vyskupus", - tvirtino kardinolas F.Arinzė. Bažnyčios nariai pasauliečiai, kurie gerai supranta tiek tikėjimą, tiek verslo pasaulį, gali pasitarnauti dar efektyviau.

Tačiau kitas forumo dalyvis - Vašingtono kardinolas T.Makarikas mano, kad jame dalyvavusių religijų lyderių galimybės nebuvo išnaudotos ir kad jie galėjo suvaidinti reikšmingesnį vaidmenį. Dvasiniai vadovai, diskutuodami su verslo ir politikos veikėjais, pateikia etinį ir religinį požiūrį į aptariamus dalykus. Tačiau forumo organizatoriai Bažnyčių atstovams sudarė atskirą programą, todėl daugiausiai laiko jie kalbėjosi tarpusavyje. (Kaip minėta, religijų vadovai galėjo pasisakyti tik viename plenariniame posėdyje ir jame kaip Katalikų Bažnyčios atstovas kalbėjo kardinolas F.Arinzė.)
Kardinolas T.Makarikas priminė, kad ir ankstesniuose panašiuose susitikimuose, ir Niujorke forumo metu vyko antiglobalistų demonstracijos. Ganytojas sakė, kad jis, kaip ir daugelis kitų religijų vadovų, jautėsi esąs artimas demonstruojantiems žmonėms, nors ir nemanė prie jų prisijungti. "Religinis balsas gali padėti nutiesti tiltą per atsivėrusią prarają tarp liaudies, demonstruojančios už neturtinguosius, ir pagrindinių ekonomikos ir politikos lyderių, - kalbėjo Vašingtono kardinolas. - Mes galėtume būti balsu tų, kurie neturi balso, ir stengtis padėti tiems lyderiams geriau suprasti likusio pasaulio reikmes". Tačiau Niujorke vykusiame forume taip neatsitiko.

Trečias Katalikų Bažnyčios vadovų atstovas Pasaulio ekonominiame forume arkivyskupas D.Martinas pripažino, kad dabar verslo lyderiai pasirodė "daug daugiau suvokiantys" nei praeityje, jie suvokė, kad, kuriant saugią ateitį, reikia "labiau atsižvelgti į vertybių ir etikos klausimus". Galbūt tam įtakos turėjo tragiški rugsėjo 11-osios įvykiai, sustiprinę žmonių religingumą Vakarų pasaulyje ir JAV energetikos milžino "Enron" (jo turto vertė 100 milijardų dolerių) skandalingas bankrotas šių metų pradžioje.
Dabar vis labiau pripažįstama, kad vien tik ekonomikos pažangos nepakanka ir kad "daugiau dėmesio reikia kreipti į ekonomikos augimo kokybę". Debatuose su verslo lyderiais, ypač jaunesniais, arkivyskupui D.Martinui susidarė įspūdis, kad jie siekia daugiau nei vien tik "gauti pelną" - jie supranta, kad "nuo to, kokie bus jų poelgiai ir veiksmai, priklausys jų vaikų ateitis". Apskritai forumo dalyviai parodė suvokiantys, kad socialinių tikslų galima pasiekti tik tada, kai verslo lyderiai bendradarbiauja su vyriausybe ir pilietine visuomene, kuri pripažįsta ir religijos reikšmę.
Arkivyskupas prisiminė, kad forumo salėje pasigirdo plojimai, kai vienas kalbėtojas pasmerkė pasaulyje egzistuojančią didžiulę ekonominę nelygybę. Verslo lyderiai tarsi pripažino, kad dabartinė padėtis yra nepriimtina. "Tačiau ne visai aišku, ar jie patys yra pasirengę keisti šią situaciją, ar tik mano, kad tai turi daryti vyriausybės", - sakė ganytojas. Kada kalbėtojas atkreipė dėmesį į tai, jog turtingiausia pasaulio valstybė - Jungtinės Valstijos - iš visų pramoninių valstybių skiria santykinai mažiausiai lėšų neturtingoms šalims remti, vėl atrodė, jog visi forumo dalyviai sutarė, kad tai yra neteisinga. "Tačiau nemanau, kad jie kaip nors darys politinį spaudimą JAV vyriausybei, kad tokia padėtis būtų pakeista", - sakė arkivyskupas D.Martinas.
Jis visgi tikisi, kad religijų vadovai ir toliau bus kviečiami dalyvauti kasmetiniuose Pasaulio ekonominiuose forumuose, kurie vėl, matyt, bus rengiami Davose, ir kad šis jų dalyvavimas darys teigiamą įtaką. Nors dabartiniame forume kalbėję dvasiniai vadovai kritiškiau nei kiti vertino pasaulio ekonomikos būklę, jie iš esmės sutarė, kad forumo organizatoriai parodė gerą valią juos pakviesdami dalyvauti ir kad būtina jiems atsakyti ta pačia dvasia. Pasaulio ekonominis forumas yra pelno nesiekianti organizacija, išlaikoma iš kasmetinių narių įnašų (25 tūkst. dolerių) ir susitikimų dalyvių įnašų (6 tūkst. dolerių). Iš Niujorke vykusio susitikimo 2700 dalyvių 40 proc. buvo didžiųjų verslo kompanijų vadovai, 300 politinių veikėjų, iš kurių 30 buvo valstybių vadovai. Taip pat dalyvavo 40 religijų vadovų, 200 mokslininkų, 350 žiniasklaidos lyderių ir 40 profsąjungų vadovų.

Gana aktyviai krikščionių atstovai dalyvavo ir Pasaulio socialiniame forume, kurį, kaip alternatyvą neoliberaliam Pasaulio ekonominiam forumui, tomis pat dienomis antiglobalistai antrą kartą surengė Brazilijos mieste Porto Alegrės. Tai buvo tikrai masinis renginys: jau pirmajame Pasaulio socialiniame forume dalyvavo beveik 20 tūkst. žmonių iš 80 šalių, o šiemet žmonės suvažiavo net iš 105 valstybių ir jų buvo dvigubai daugiau - 40 tūkstančių. Krikščionių dalyvavo irgi gausiai, pavyzdžiui, Porto Alegrės susitikime buvo daugiau kaip 400 vien tik vienuolijų narių. Šiemet Pasaulio socialiniame forume pranešimus skaitė žymūs mokslininkai ir Nobelio taikos premijos laureatai, vyskupai ir politikai. Sveikinimo laišką atsiuntė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Kofis Ananas.
Juose buvo išryškintos neoliberalios ekonomikos pasekmės, kai nepaisoma socialinio teisingumo ir beatodairiškai siekiama tik pelno. Buvo priminti liūdni Pasaulio Banko duomenys, kad dabar iš 6,1 mlrd. planetos gyventojų 1,2 mlrd. gyvena žemiau visiško skurdo ribos ir 2,8 mlrd. - dideliame skurde. Tik 20 proc. pasaulio žmonių suvartoja beveik 80 proc. pramonės produkcijos, tuo tarpu beveik 800 milijonų badauja. Dar vienas išraiškingas faktas: keturi turtingiausi JAV piliečiai - Bilas Geitsas, Laris Elisonas, Vorenas Bafetas ir Polas Alenas turi tiek pat turto, kiek 42 pasaulio šalys, kuriose gyvena 600 milijonų žmonių. K.Ananas savo laiške priminė, kad 24 industrinės valstybės savo žemės ūkiui paremti (o jų žemės ūkyje dirba tik 3-5 proc.žmonių) kasmet skiria 360 milijardų dolerių (vadinasi, po vieną milijardą dolerių kasdien). Tuo tarpu vargingos šalys, kuriose žemės ūkyje darbuojasi apie pusę visų gyventojų, neturi iš ko žemdirbių paremti, todėl produkcija negali konkuruoti pasaulio rinkose ir jie visiškai nuskursta.
Pasaulio socialinis forumas vyko didžiausioje katalikiškoje valstybėje Brazilijoje (čia gyvena 170 mln. žmonių, iš kurių 90 proc. yra katalikai), tad Brazilijos Bažnyčios dalyvavimas Porto Alegrės susitikime buvo ypač ryškus. Autoritetingą delegaciją atsiuntė vyskupų konferencija, katalikiškos organizacijos ir judėjimai. Brazilų vyskupai pasinaudojo renginiu, kad dar kartą sukritikuotų savo šalies neoliberalistinę politiką, sąlygojančią ryškius socialinio gyvenimo kontrastus. Episkopato pirmininkas arkivyskupas Chaimė Kemeljas pavadino skandalu tai, kad Brazilijoje, kuri pagal pramonės produkciją užima devintą vietą pasaulyje, net 53 mln. žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. "Mes nekviečiame žmonių imtis ginklų, nekviečiame į kovą. Priešingai, čia kalbama apie gyvybių gelbėjimą. Mūsų ginklai turi būti dalijimosi dvasia ir noras imtis reformų", - sakė vyskupų konferencijos vadovas.
Porto Alegrėje buvo dažnai minima kaimyninė Argentina, kurią dėl nesėkmingos neoliberalistinės politikos ištiko didelė ekonominė ir finansinė krizė. "Argentinoje viskas buvo privatizuota, taip pat ir svarbiausios viešosios tarnybos, pagrindinės visiems gyventojams reikalingos infrastruktūros", - sakė Brazilijos vyskupų konferencijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas kunigas Volpatas Darsiolejis. Dėl tos privatizacijos, o iš tiesų valstybinio turto išgrobstymo ir valstybės prasiskolinimo užsieniui, 43 proc. Argentinos gyventojų atsidūrė už skurdo ribos. Toks valstybės ekonomikos modelis, kai neleidžiama jos gyventojų daugumai oriai gyventi, yra netinkama. Visuotinai pripažįstama, kad po Argentinos krizės iškilo daug abejonių dėl neoliberalistinio vystymosi patikimumo.

Pasaulio socialinio forumo priimtame baigiamajame dokumente, pavadintame "Manifestas už geresnį pasaulį", reikalaujama "besąlygiškai dovanoti užsienio skolas" besivystančioms valstybėms, išmokėti reparacijas už šimtmečius trukusio jų išnaudojimo socialines bei ekologines pasekmes. Kaip įpaprasta antiglobalistų susibūrimuose, buvo kritikuota galingiausia pasaulio valstybė - Jungtinės Valstijos, kurių "vyriausybė kupina arogancijos" ir yra "nusistačiusi vienašališkai spręsti pasaulio problemas". Pasmerkus rugsėjo 11 dienos teroristinius išpuolius, baigiamajame dokumente visgi pabrėžiama, kad JAV paskelbta kova su terorizmu siekia ją padaryti "permanentiniu pasauliniu karu, kad sustiprintų savo ir sąjungininkų dominavimą. Šis karas parodė kitą neoliberalizmo veidą, brutalų ir nepriimtiną".
Nors ir būta tokių kairuoliškų nukrypimų ir kai kurių radikalumo apraiškų, Porto Alegrėje vasario pradžioje vykęs Pasaulio socialinis forumas parodė, kad antiglobalistiniai sąjūdžiai pastaruoju metu reiškia nuosaikesnes nuostatas. Pripažįstama, jog vien abstraktūs ir prievartiniai protestai prieš globalizaciją nieko neišsprendžia ir kad pati globalizacija, kaip neišvengiamas procesas, negali būti "gera ar bloga". Viskas priklauso nuo vykdomos konkrečios politikos, kurią reikia nukreipti taip, kad būtų daugiau atsižvelgta į vargingas socialines grupes ir šalis, kurios smarkiai pakelia rinkos konkurencijos sąlygas. Jungtinių Tautų vyriausioji įgaliotinė žmogaus teisėms Merė Robinson ir kiti pranešėjai Porto Alegrėje priminė popiežiaus Jono Pauliaus II paraginimą, kad ekonomikos globalizaciją turi lydėti "etinė globalizacija" ir "solidarumo globalizacija". Tai užtikrintų ekonominės pažangos, mokslo ir technologijos panaudojimą visų žmonių gerovei ir gyvenamosios aplinkos išsaugojimui būsimoms kartoms.