Atnaujintas 2002 m. kovo 6 d.
Nr. 18
(1025)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai


Nepalyginami dalykai

Šiomis dienomis vienas aukštas pareigas užimantis Rusijos pilietis per Rusijos radiją kalbėjo, kad Jungtinių Valstijų prezidentas Džordžas Bušas, paskelbęs karą terorizmui, pasekė Maskvos pavyzdžiu, kuri esą jau seniai kariauja su teroristais Čečėnijoje... Pasirodo, ir amerikiečių puolimas Afganistane, ir rusų, - Čečėnijoje prasidėjo po to, kai Niujorke pernai rugsėjo mėnesį buvo susprogdinti du dangoraižiai, o Maskvoje - du gyvenamieji namai. Kremlius iki šiol skelbia, jog tuos sprogimus Maskvoje ir Volgograde organizavo čečėnų "teroristai", nors jokių konkrečių įrodymų nepateikė iki šiol.
Tačiau įvykiai Maskvoje ir Vašingtone vystėsi labai skirtingai. Prisiminkime. Pirmiausia Kremlius sukėlė visuomenės sumaištį. Maskvos meras J.Lužkovas kreipėsi į visus Rusijos sostinės gyventojus, ragindamas sustiprinti budrumą ir pranešti milicijai ir saugumui apie įtartinus kaukaziečius ("tamsaus gymio"). Prezidentas V.Putinas įvardijo ir pagrindinį Rusijos priešą - čečėnus. Visus be išimties. Ir sovietų armija visa savo galybe užgriuvo Čečėniją.
Niujorko meras Rudolfas Džulianis po teroro aktų tokių pareiškimų nepateikė. Tiesa, ir Niujorke pirmosiomis dienomis po rugsėjo 11-osios buvo apstumdyta keletas arabų. Tačiau JAV vyriausybė labai greitai suprato, jog etninių neramumų išsiplėtimas - labai pavojingas dalykas ir greitai tam buvo užkirstas kelias. Prezidentas Dž.Bušas kreipėsi į tautą, ragindamas nesiimti jokių prievartos veiksmų prieš milijonus arabų kilmės amerikiečių. Prezidentas aplankė vieną Niujorko mečetę ir pasveikino Amerikos musulmonus su šventojo musulmonų mėnesio - Ramadano - pradžia. Amerika jau iš anksto rengė operaciją Afganistane, vedė derybas su buvusiu Afganistano prezidentu Rabaniu ir emigracijoje gyvenančiu karaliumi Zachir Šachu. Vyko derybos ir su Pakistano bei kitų arabų šalių vyriausybėmis.
Rusija ėmė masiškai bombarduoti Čečėnijos miestus ir kaimus. Kaip rašo Maskvos laikraštis "Novyje Izvestija", po Antrojo pasaulinio karo nė vienam pasaulio kampelyje nebuvo tokių barbariškų sugriovimų kaip Džochargaloje (Grozne), o rusų generolai iki šiol skundžiasi, kad Kremlius neleidžia jiems bombarduoti dar intensyviau. Deja, bombarduoti jau nebėra ko: visa Čečėnija paversta griuvėsiais. Per Rusijos radijo ir televizijos stotis nuolat pasirodo estrados žvaigždė N.Rastorgujevas, apsivilkęs caro karininko uniforma, ragindamas sulyginti su žeme visus čečėnus.
Žinoma, amerikiečiai irgi bombardavo Afganistaną, bet tik konkrečius talibų objektus, maksimaliai išvengiant civilių gyventojų aukų. Pavyzdžiui, Kabule buvo subombarduoti tik keli pastatai, kuriuose buvo Talibano vadovybė. Ant gyvenamųjų Kabulo rajonų nenukrito nė viena bomba.
Džochargala buvo sugriauta iki pamatų, o okupantai tuose griuvėsuose vis tiek neturi ramybės. Kai krito paskutinis talibų bastionas Kandaharas, amerikiečiai pasiuntė į miestą 30 tankų ir nė vienas jų nebuvo sunaikintas. Šturmuojant Džochargalą, buvo mesta keli šimtai rusų tankų ir daugiau kaip pusė jų buvo sunaikinta. Aišku, kartu su ekipažais. Visose kitose šalyse po tokio gėdingo pralaimėjimo generolai, vadovavę operacijai, būtų priversti atsistatydinti ar net pakliuvę į karo lauko teismą. Tuometinis Rusijos prezidentas B.Jelcinas paskelbė gynybos ministrą P.Gračiovą, vadintą Paška Mersedesu, geriausiu pasaulyje gynybos ministru...
Prieš pradėdami karinę operaciją Afganistane, amerikiečiai ilgai mėtė virš Afganistano teritorijos lapelius, aiškindami gyventojams, kad jie tik padeda išlaisvinti afganistaniečius nuo įkyrėjusio talibų režimo. Mėtė ne tik lapelius, bet ir maistą, medikamentus, šiltus drabužius. Argi galima įsivaizduoti kažką panašaus darančią Rusijos armiją? Čečėnijoje niekas lapelių nemėtė. Tik bombas. Rusų kariškiai ne tik žudo taikius gyventojus, bet ir plėšia jų turtą, prievartauja ir kankina. Sąžiningi rusų žurnalistai, pabuvoję Čečėnijoje, skelbia kraują stingdančius reportažus apie visiškai sužvėrėjusius baudėjus.
Sunku įsivaizduoti, kad amerikiečių kareiviai plėštų afganistaniečius, išnešdami iš jų namų visą turtą, netgi paskutines maisto atsargas. Dar sunkiau įsivaizduoti, jog amerikiečių armijos pulkininkas pagrobtų jam patikusią afganistaniečių merginą, išprievartautų ją, o vėliau nušautų. Jeigu taip ir būtų atsitikę, tai pulkininkas netektų ne tik antpečių, bet ir galvos.
Deja, rusų karininkai Čečėnijoje taip elgiasi kasdien. Nežiūrint į milžiniškus teritorijų skirtumus - Čečėnijos teritorija kelis šimtus kartų mažesnė nei Afganistano - Rusija su visa savo galybe visiškai įklimpo į nesibaigiantį karą, kuriam galo nematyti. Todėl kalbėti, jog ir amerikiečiai Afganistane, ir rusai Čečėnijoje vykdo analogiškas karines operacijas, gali nebent tik Kremliaus propagandistai. Tai visiškai nepalyginami dalykai. Čečėnijoje vykdomas klasikinis tautos genocidas, o ne karas.

Petras KATINAS

 


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija