XXI amžius

Slovakijos vyskupai aiškina tikintiesiems stojimo į Europos Sąjungą uždavinius

Slovakijos katalikų vyskupai rugsėjo mėnesį paskelbė plačios apimties ganytojišką laišką, kuriame iš Bažnyčios mokymo principų aptaria šalies būsimojo įstojimo į Europos Sąjungą (ES) krikščioniškus uždavinius. Iš esmės pritardami Slovakijos europinei integracijai, ganytojai savo dokumente paaiškina būsimą naudą ekonomikoje ir politikoje, o kartu parodo iškilusius tam tikrus pavojus tautos katalikiškajai tapatybei ir tradicijoms.
Pristatydamas dokumentą už jo rengimą atsakingas Banska Bystricos vyskupas Rudolfas Balazas šalies vyskupų nuostatą dėl Slovakijos stojimo į Europos Sąjungą trumpai apibūdino tokiu popiežiaus Jono Pauliaus II palinkėjimu: "Ten stoti yra svarbu, tačiau su sąmoningai suvokta pasiuntinyste. Stokite ten kaip krikščionys!" Europos žemyno vienijimasis nėra vien tik ekonominė ir politinė integracija, aiškino vyskupas R.Balazas. Krikščionys Europos Sąjungoje taip pat turi svarbų uždavinį - atnaujinti kontinento krikščioniškąsias šaknis.
Žinodami daugelio slovakų turimos informacijos stoką, šalies vyskupai savuoju dokumentu kaip tik ir norėjo padėti jiems geriau suprasti stojimo į ES esmę, kad taip būtų išvengta vienų pernelyg didelių lūkesčių, o kitų nepagrįstos baimės. "Aš taip pat turiu nemažai nuogąstavimų, tačiau juk ir apaštalai Petras ir Paulius baiminosi Romos pagonių, tačiau niekada nepaliko jiems pavestos tikinčiųjų bendruomenės", - kalbėjo vyskupas R.Balazas. Krikščionys taip pat ir Europos Sąjungoje turi pildyti savo misijos užduotis.
Vyskupų dokumente pažymima, kad Vakarų Europa gali pokomunistinei Slovakijai duoti kovos su korupcija pavyzdį, padėti įtvirtinti visuomenėje teisinį saugumą. Kita vertus, slovakų ganytojams rūpestį kelia "į vartojimą orientuotas gyvenimo būdas, kuris vyrauja daugelyje Europos Sąjungos šalių, reliatyvistinis požiūris į vertybes, perdėtai išplėtota sekuliarizacija". Tačiau, vyskupų nuomone, negalima likti už ES ribų vien tik iš baimės dėl liberalizmo. Ganytojiškame laiške pažymima, jog kiekvienas krikščionis turi uždavinį rūpintis savosios aplinkos dvasiniu atnaujinimu ir Evangelijos principų skleidimu gyvenime. Tie darbai tikinčiųjų laukia Europos Sąjungoje.
Bet jeigu mūsų tikėjimo praktika bus grindžiama tik tradicija, mes ilgai neatsilaikysime, rašoma Slovakijos vyskupų ganytojiškame laiške. Tikėjimas turi būti sąmoningesnis ir gyvybingesnis. Kokia atrodys mūsų visuomenė, priklausys nuo kiekvieno žmogaus, "kuris turi prisidėti prie jos kūrimo". Dokumento pristatyme taip pat dalyvavęs Nitros vyskupas augziliaras Františekas Rabekas priminė, kad vieningosios Europos idėjos pirmaisiais skleidėjais pokario metais buvo kaip tik žymūs krikščionių politikai Roberas Šumanas (Prancūzija), Konradas Adenaueris (Vokietija) ir Alčidė de Gasparis (Italija). Tačiau dabar naujojoje Europoje iškilo didelių prieštaravimų ir nesutarimų dėl žmogiškųjų ir moralinių vertybių. Neseniai priimtoje Europos žmogaus teisių chartijoje taip pat nebuvo įrašyta nuoroda į Dievą.
Slovakijos vyskupų ganytojiškas laiškas yra gana plačios apimties, todėl bažnyčiose nebuvo skaitomas pamaldų metu. Ganytojai parašė atskirą trumpesnį kreipimąsi, kuriuo paragino tikinčiuosius susipažinti ir apsvarstyti dokumentą individualiai - parapijose ir katalikiškose organizacijose. "Tai nėra laiškas įprasta jo forma, bet labiau atskira studija apie Slovakijos stojimo į Europos Sąjungą problemiškumą, žvelgiant iš Bažnyčios moralinio ir socialinio mokymo pozicijų", - sakė Slovakijos vyskupų konferencijos pirmininkas Spišo vyskupas Františekas Tondra. Dokumentas, išleistas atskiru leidimu 50 tūkstančių egzempliorių tiražu, buvo pristatytas rugsėjo 15 dieną, kai Bažnyčios liturgijoje minima Sopulingosios Dievo Motinos (Mater Dolorosa) šventė. Sopulingoji Dievo Motina yra paskelbta vyriausiąja Slovakijos globėja, ir Slovakija yra vienintelė šalis pasaulyje, kai ši liturginė šventė yra paskelbta valstybine nedarbo diena.
Taip jau sutapo, kad po savaitės, rugsėjo 21-22 dienomis, Slovakijoje vyko parlamento rinkimai. Nepaisant visų pesimistinių pranašavimų, vėl daugumą balsų surinko krikščionių demokratų vadovaujama dešiniųjų partijų koalicija. Tai pirmas kartas pokomunistinėje Rytų Europoje, kada šalies dešiniųjų vyriausybė išliko valdžioje antrai kadencijai iš eilės. Tokios daugumos rinkėjų politinės nuostatos sudaro katalikiškajai Slovakijai geras sąlygas lygiateisiu pagrindu integruotis į Europos Sąjungą.
Iš 5,5 mln. Slovakijos gyventojų 77 proc. yra katalikai ir 11 proc. priklauso kitoms krikščionių denominacijoms. Patyrusi didelius komunistų režimo persekiojimus, po laisvės atgavimo praėjusio dešimtmečio pradžioje, Slovakijos Katalikų Bažnyčia gana sparčiai atkūrė savo struktūras ir tapo viena stipriausių visame regione. Šalies 1486-iose katalikų parapijose dirba beveik du tūkstančiai diecezinių kunigų ir 600 kunigų vienuolių. Moterų vienuolijos turi 2660 narių. Slovakija dvasiniais pašaukimais nesiskundžia: 2000-aisiais buvo įšventinta 90 naujų kunigų, šiuo metu apie 700 jaunuolių rengiasi kunigystei seminarijose ir daugiau kaip 200 - vienuolijų naujokynuose.
Per praėjusį dešimtmetį Slovakijoje buvo pastatyta daugiau kaip 3,5 tūkstančio naujų bažnyčių ir koplyčių. Šalyje veikia 145 įvairių lygių katalikiškos mokyklos. Sociologinės apklausos rodo, kad Slovakijos Katalikų Bažnyčiai, kuri yra gerąja prasme pakankamai "konservatyvi labai ištikima Popiežiui", šalies visuomenė nuolat rodo didžiausią (73-75 proc.) pasitikėjimą. Pagal šį pasitikėjimo rodiklį antroje vietoje, gerokai atsilikdamos, Slovakijoje visada lieka šalies ginkluotosios pajėgos.

M.B.