Ryšininkė Rugiagėlė
Apie Lietuvos partizanų ryšininkę Apoloniją Mackelaitytę

Šį slapyvardį ji pati pasirinko, pasiryžusi eiti pasipriešinimo sovietiniams okupantams keliu. Šiuo slapyvardžiu jau pažymėti ir pirmieji jos žingsniai į Lietuvos istoriją, užfiksuoti Antano Paulavičiaus knygoje "Kraujo upeliai tekėjo" (Kaunas, 1990) - vienoje pirmųjų rezistencijos atsiminimų knygų, išleistų jau Lietuvai atgavus nepriklausomybę.
Tegul šis vardas ir įtvirtina Apoloniją Maskelaitytę amžiams Lietuvos istorijoje.
Pirmą kartą pamačiau A.Mackelaitytę-Purlienę, kuklią, mielą lietuvaitę, viename Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos suvažiavimų. Tada jai buvo įteiktas Lietuvos laisvės kovų karžygio pažymėjimas - žymiausias partizaninės kovos apdovanojimas, taurus ir garbingas, be melo ir klastos. Ne taip kaip dabartinės valdžios ir Prezidento teikiami apdovanojimai su prezidentūrėlės ištrinta riba tarp aukos ir budelio, gėrio ir blogio.

Per pasaulį keliauja ir keliaus žmogus

Prasidėjus antrajai bolševikų okupacijai, kalėjimai buvo kimšte prikimšti sąžiningų ir dorų piliečių, tėvynės patriotų: mokytojų, šaulių, studentų, ūkininkų, valstybės tarnautojų, visuomenės veikėjų, verslo žmonių, karininkų, gimnazistų, kunigų, gydytojų... Kriminalinių nusikaltėlių pasitaikydavo mažai ir tie dažniausiai būdavo iš Rusijos atklydę.
1946 metų pabaigoje Lukiškių kalėjimo bendroje kameroje, į kurią po MVD karinio tribunolo "posėdžio" buvau įgrūstas kartu su bendrabyliu Sigitu Akelaičiu, buvo apie 80 žmonių, daugiausia jaunimas ir vidutinio amžiaus. Vyresnių buvo palyginti nedaug. Tardymai, bemiegės naktys, karceriai, "fizinio poveikio priemonės", teismo farsas jau praeity, tačiau niekas nepamiršta. Keturi bendražygiai nuteisti myriop. Tikėjome, kad mirties bausmė bus pakeista. O kameros čiabuviai žinojo - ilgai čia neužsibūsime. Rengiamas etapas į Gulago salyną. Kas pasakys, kokia katorga laukia svetur, kokie vargai prieš akis?

Bernardas Brazdžionis

Lietuvos kaimas gyvena ir gyvens

Kauno rajone, Noreikiškėse, tris dienas vyko žemės ir miškų ūkio paroda "Lietuvos agropanorama 2002". Tai tradicinis renginys, kasmet sukviečiąs daugybę dalyvių ir dar daugiau lankytojų. Taip buvo ir šį kartą. Parodoje dalyvavo apie 160 įvairiausių firmų bei organizacijų ir apie 300 sodmenų bei vaisių, uogų pardavėjų, taip pat kaimo amatininkų. Ypač gausiai dalyvavo sodininkai. Ištisa alėja jų nusidriekė lauke prie LŽŪ universiteto trečiųjų rūmų. O kur dar prekiautojai medumi, namine duona, pyragais, riestainiais, mėsos gaminiais, bandelėmis su įvairiais įdarais ir be jų, šašlykais, kitais skanėstais. Kas norėjo, galėjo išlenkti bokalą alaus ar stiklą karšto vyno, nes tai buvo ne vien paroda, bet ir kaimiškas kermošius.

Į Europos Sąjungą - su žiniomis.

Šįkart paroda prasidėjo kiek netradiciškai - ne nuo oficialių kalbų, sveikinimų bei tradicinės juostelės perkirpimo, bet nuo karikatūrų parodos "Žvilgsnis į šalies agropanoramą". Ji vyko universiteto centriniuose rūmuose. Tai buvo tarsi akcentas, kad parodoje turi vyrauti gera nuotaika, o į gyvenimą, nepaisant jo sudėtingumo, dera apskritai žvelgti geriau nusiteikus. Šioje parodoje dalyvavo žinomi šalies karikatūristai Vladimiras Beresniovas, Andrius Deltuva, Saulius Medžionis ir kiti.
Parodos atidaryme šalies žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis atkreipė dėmesį, kad šiandieniniame kaime auga naujo tipo ūkininkai, savo veiklą kreipiantys į pažangų europinio lygio ūkininkavimą. Todėl šiuometiniam Lietuvos kaimui, žemės ūkiui kaip niekada aktualus mokymasis, kvalifikacijos kėlimas, nes integracijos į Europos Sąjungą procesai reikalauja spartaus žemės ūkio konkurencijos lygio kilimo. Tada, kaip sakė ministras, šioji paroda - puiki galimybė ne tik užmegzti verslo ryšius, parduoti ar nusipirkti prekę, bet svarbiausia - pasisemti žinių efektyviai žemės ūkio bei visai kaimo plėtrai. Ūkininkų mokymo, švietimo svarbą pabrėžė ir LŽŪU rektorius prof. Albinas Kusta, kiti parodos atidarymo dalyviai. Tarp jų buvo Vyriausybės kancleris Antanas Kaminskas, kai kurių šalių ambasadoriai, Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovė Genutė Staliūnienė, Seimo nariai.