Atnaujintas 2002 m. spalio 25 d.
Nr.81
(1088)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė šiandien
Lietuva
Aktualijos
Ora et labora
Darbai
Likimai
Visuomenė
Nuomonės
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Vaikščiojimas viršūnėmis

Beveik prieš metus dienos šviesą išvydo Aldonos Eugenijos Kezytės, ACJ, knyga "Esame nenaudingi tarnai", išleista Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto leidyklos "Saulės delta" dvidešimt penkių tūkstančių egzempliorių tiražu. Galima aiktelti nuo tokio skaičiaus. Net po tūkstantį egzempliorių išleistos knygos keletą metų guli knygynų lentynose. Autorė sako: "Norėjau, kad šią knygą turėtų visos Lietuvos bibliotekos, kad ji būtų ir mokyklų bibliotekose". Žino, ką sako. Perskaičius šią solidžią, per du šimtus puslapių turinčią knygą, norėjosi ją pavadinti vaikščiojimu aukščiausių kalnų viršūnėmis, pačiomis aukščiausiomis. Argi ne į tokias viršūnes veržiasi jaunimo širdys, puoselėjamos kunigų ir tikybos mokytojų? Nėra abejonės, kad ši knyga, iliustruota puikiomis fotomenininko (buvusio kunigo jėzuito) Algimanto Kezio, autorės brolio, nuotraukomis, palydėta įvadiniu Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio žodžiu, mokyklose eis iš rankų į rankas. "Skaitytojai čia ras gyvosios Evangelijos skleidimo vaizdus, krikščioniškojo gyvenimo pamokas, kartu išgyvens patirtus pavojus ir pajus nepaprastą Dievo Apvaizdos globą. Dabar, kai gyvename laisvoje Lietuvoje, ši knyga visiems primins, kiek daug ši laisvė kainavo misijų darbininkams", - rašo Šiaulių vyskupas E.Bartulis.


Radiniai paskatino domėtis istorija

Neseniai Utenos literatų klubas "Verdenė" praturtėjo dar vienu leidiniu. Utenos krašto istorija besidomintys žmonės daug naudingų žinių apie Utenos praeitį ras pagal Baltijos ir Amerikos bei Utenos savivaldybės partnerystės fondo projektą išleistoje knygoje "Po Indrajos dangumi". Čia sudėti straipsniai, publicistika, originalūs literatūros kūriniai, parašyti uteniškių ar su Utena susijusių žmonių. Utenos "Saulės" gimnazijos mokytoja Skaistė Diškevičienė, perskaičiusi šią knygą, pati panoro atversti dar bent vieną nežinomą Utenos istorijos puslapį.