Atnaujintas 2002 m. spalio 25 d.
Nr.81
(1088)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė šiandien
Lietuva
Aktualijos
Ora et labora
Darbai
Likimai
Visuomenė
Nuomonės
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Priėmimas Apaštalinėje nunciatūroje
Paminėtos popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikato 24-osios metinės

Spalio 22 dieną Jo Šventenybės Popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikato 24-ųjų metinių inauguracijos proga Apaštalinė nunciatūra Lietuvoje surengė priėmimą. Visus svečius maloniai pasitiko nuncijus arkivyskupas Peter Stephen Zurbriggen ir patarėjas monsinjoras Charles Daniel Balvo. Tarp svečių atvyko kardinolas Audrys Juozas Bačkis, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, vyskupai Jonas Boruta, Jonas Kauneckas, Juozas Preikšas, krašto apsaugos ministras L.Linkevičius, kultūros ministrė R.Dovydėnienė, Europos komiteto prie Lietuvos Vyriausybės atstovas P.Auštrevičius, vyrų ir moterų vienuoliškųjų kongregacijų vyresnieji ir vyresniosios, Lietuvoje reziduojančių užsienio ambasadų atstovai. Į priėmimą taip pat buvo kviesti katalikiškų mokyklų direktoriai, kai kurie kunigai (daugiausia dirbantys vyskupijų kurijose), katalikiškos žiniasklaidos atstovai (dalyvavo "XXI amžiaus" redaktorius).


Iškreipti veidrodžiai

Daugiau nei akivaizdu, jog dabar toks laikas, kai visi piliečiai, kuriems dar nesvetimos sąvokos Lietuva, Tėvynė, kuriems tie žodžiai tokie brangūs, kaip ir Motina, turi be paliovos baksnoti į valdančiosios piramidės šonus, ypač į jos viršūnę: "Nemiegokite - pavogs! Lietuvą pavogs! Išvarys netgi ne prekiniais traukiniais, o pėsčiomis etapu į Rusiją, geriausiu atveju, į NVS". Jeigu kas dar tuo abejoja, tai tegul įsiklauso, ką kalbėjo praėjusį savaitgalį Mokslų akademijos aktų salėje Lietuvos Ministras Pirmininkas, pristatydamas ištikimiausiems bendrapartiečiams ir svečiams iš Maskvos savo Rusijos sostinėje išleistą knygą "Penkeri prezidentavimo metai". Premjeras, aišku, "šedevro" pristatyme kalbėjo ne valstybine, o jau kur kas, matyt, mielesne ir įprasta "didžiojo brolio" kalba. Jeigu tas "amžiaus kūrinys" rusiškai būtų pristatytas Maskvoje, tai dar būtų galima suprasti tokį dalyką. Nors nepriklausomų valstybių vyriausybių vadovai, net ir puikiai mokėdami šalies kalbą, taip nedaro. Tuo labiau kalbėdami viešame renginyje savo šalies sostinėje. Vien šis faktas pasako labai daug. Tuo labiau kad rusiškoje A.Brazausko knygos redakcijoje visiškai nėra tų skyrių, kurie yra lietuviškame variante, vietiniams žmonėms mulkinti. Neatsitiktinai susirinkusieji Mokslų akademijos salėje vos ne su ašaromis akyse šlovino "vienintelę viltį". Matyt, nereikia nė aiškinti, kokias viltis puoselėja buvę jedinstveninkai. Kitas reikalas, kas tą knygą rašė ir kas organizavo jos išleidimą Maskvos leidykloje. Aišku, tam tikrą indėlį į šį "istorinį" kūrinį įnešė ir oficialusis Premjero knygos redaktorius, buvęs nepamirštamojo "organo" - "Tiesos" redaktorius Domas Šniukas. Tikriausiai jis ir parašė šią A.Brazausko knygą. Juk visi puikiai žino, kad panašius Premjero bičiulių M.Šumausko, J.Maniušio "kūrinius" parašė samdyti plunksnagraužiai, kurie ir dabar našiai darbuojasi nepriklausomoje Lietuvos žiniasklaidoje.