Atnaujintas 2002 m. spalio 25 d.
Nr.81
(1088)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė šiandien
Lietuva
Aktualijos
Ora et labora
Darbai
Likimai
Visuomenė
Nuomonės
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

IŠNIEKINTIEJI
(Atsiminimai apie Sibiro tremties metus)

(Tęsinys. Pradžia Nr.77, 79)

Starkienė raudojo: "Kur mano mergaitės, mergaitės pasilieka - Birute, Aldute! Vargšės mano mylimosios!" Ji rankomis spaudė galvą, griebėsi už širdies, spaudėsi prie sienos, sviro ant daiktų, ieškodama, kur įsitverti, į ką atsiremti. Svyruodama kakta atsimušė į mano veidą. Aš ją suspaudžiau savame glėbyje… Jos mergaitės, vienuolikametės, buvo išvažiavusios atostogų į kaimą pas pažįstamuosius ir ten liko neatvežtos.
Visas ešelonas buvo tamsus, stotis taip pat be šviesos. Tamsa - didelis laidas ir pagalbininkas nusikalstamam darbui, smurtui... tamsa taip pat kelia siaubą ir varo baimę nekaltiesiems...
Nežinau, iš kur ir kaip manyje atsirado tiek jėgos, kad aš, perrėkdama visus, surikau:
- Nutilkite! Melskitės! Ne laikas raudoti...