Atnaujintas 2002 m. lapkričio 1 d.
Nr.82
(1089)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė šiandien
Ora et labora
Žvilgsnis
Likimai
Visuomenė
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Drama Maskvoje

Taip, įkaitų grobimas - nepateisinama priemonė siekti net teisaus ir švento tikslo, bet... O tas "bet" ir yra problemos raktas. Maskvos TVR diktoriai kitų epitetų nežino - tik teroristai, nusikaltėliai, smogikai, rečiau - separatistai. Iš principo tie patys žodžiai skambėjo laisvės kovų metais okupuotoje Lietuvoje, ta pačia kalba, tokiu pačiu tikslu, tokiomis pačiomis priemonėmis ir tokiais pačiais brutalaus smurto ir akiplėšiškos demagogijos metodais. Ir Vakarų Ukrainoje tuomet tas pats dėjosi.
Diplomatų etika neleidžia aukštiems valstybės pareigūnams prabilti apie valstybinį terorizmą. Kalbama, kad čečėnų jau išskersta per pusantro šimto tūkstančių ir vis su ta pačia "vadavimo iš ko nors" vėliava. Kita tiek ištremta iš gimtosios žemės. Miestai paversti griuvėsių laukais. Kodėl čečėnams neleidžiama tvarkytis savo žemėje patiems? Neapykanta negausiai išdidžiai kalniečių tautai norom nenorom kelia asociacijų su nusikaltėliškų komunizmo ir nacizmo ideologijomis. Nejau atgyja tai, kas dar nespėjo sunykti? Prisiminkime Europos žydų likimą, Krymo totorių, tų pačių čečėnų totalinę tremtį. O gal iš tiesų toji "vadavimo" ideologija ir nebuvo sunykusi?
Kodėl III tūkstantmečio slenkstį peržengus, kai Vakarų politinėje kultūroje iškeltas visai žmonijai esminės svarbos žmogaus teisių klausimas, Rusijos prezidentas nesiryžta prie apvalaus stalo su Ičkerijos prezidentu aptarti taikaus sambūvio sąlygas? Nejaugi dar reikės įrodinėti, kad ir čečėnai - žmonės, turintys tokias pačias prigimtines teises, kaip ir kiti?


Laužtuvas prieš laužtuvą

Maskvoje spalio 23 dieną čečėnų kovotojai užėmė kultūros namus, kuriuose vyko koncertas, įkaitais paėmė arti tūkstančio dalyvių. Iškeltas reikalavimas: nutraukti karo veiksmus Čečėnijoje, išvesti Rusijos kariuomenę. Spalio 24 dienos rytą per Lietuvos radiją Seimo narys socialdemokratas J.Karosas priekaištavo Lietuvai už laisvės siekiančios Čečėnijos palaikymą. Netrukus J.Karoso priekaištus Lietuvai Rusijos ambasadoriui Lietuvoje J.Zubakovui beliko pratęsti, tačiau jau su grasinimu už paramą Čečėnijos siekiams. Į čečėnų išpuolį reagavo mūsų Prezidentas, Seimo Pirmininkas, kitų valstybių vadovai, tačiau nematyti reakcijos į puolimą, besitęsiantį nuo 1991-ųjų rudenio, čečėnų tautos terorizavimą ir genocidą.