Patys prisišaukė bėdą

Maskvos cerkvėje meldžiamasi už įkaitus, žuvusius Maskvos teatre, Dubrovkoje

Visą antrąją praėjusios savaitės pusę Rusijos ir pasaulio visuomenės dėmesį buvo prikaustę įvykiai Maskvoje, kai daugiau nei 50 čečėnų įkaitais paėmė 750 žmonių. Įkaitų drama baigėsi spalio 26-osios ankstų rytmetį, kai Rusijos specialiosios pajėgos šturmavo užimtą Maskvos teatrą ir, pasak Rusijos vidaus reikalų ministro pavaduotojo V.Vasiljevo, per 40 minučių operaciją užbaigė, panaudodami "specialias priemones". Nukauti 32 čečėnų kovotojai, vėliau tas skaičius išaugo iki 50. Tarp jų ir grupės vadas - 23 metų Movsaras Barajevas, taip pat čečėnų našlės, kurios nespėjo net susprogdinti prie savo kūnų pritvirtintų sprogmenų.
Žurnalistai, buvę įvykių vietoje, stebėjosi, kad šturmo metu pastato viduje nesigirdėjo jokių šūvių. Todėl manoma, kad daugiau nei 100 įkaitų žuvo nuo dujų poveikio. Rusijos VRM viceministras V.Vasiljevas tai kategoriškai neigė, bet tuo niekas nesistebi. Beje, Maskvos ligoninių gydytojai, kurie konstatavo įkaitų mirtį, beveik visiems nustatė: "mirė nuo nežinomų dujų poveikio". Todėl daromos prielaidos, kad nežinomos dujos buvo pradėtos leisti į pastatą dar iš vakaro, prieš šturmuojant teatro pastatą. Labai didelį įtarimą kelia tai, kad saugumas uždraudė ligoninėms, kuriose gydomi nuo dujų nukentėję buvę įkaitai, skelbti duomenis apie jų sveikatos būklę. Pasak Maskvos radijo stoties "Echo Moskvy", kurios uždraudimo pareikalavo Rusijos spaudos ministerija, buvo panaudotos nervus paralyžiuojančios dujos, kurių gamyba uždrausta daugelyje šalių, tarp jų ir JAV. Matyt, valdžiai yra ką slėpti ir blaškytis. Juk 120, o gal ir daugiau įkaitų faktiškai nužudė ne čečėnų "teroristai", o Rusijos "specnazas" paties V.Putino palaiminimu. Beje, amerikiečių ekspertai neabejoja, kad panaudotų nervus paralyžiuojančių dujų gamybą draudžia tarptautinės konvencijos.
Taigi apie Čečėnijos įvykius Maskva visada meluoja. Kaip ir dėl žuvusio M.Barajevo. Jau kelis kartus buvo skelbta apie jo žuvimą mūšiuose Čečėnijoje, kaip, beje, ir apie kito karo vado Šamilio Basajevo ir net prezidento A.Maschadovo žuvimą. Tiesa, beveik visa M.Barajevo giminė žuvo mūšiuose su okupantais. Žinoma Rusijos žurnalistė A.Politkovskaja jau anksčiau pakomentavo vaizdajuostę, kurioje M.Basajevo sesuo, sukalbėjusi maldą, sėda į sprogmenų pakrautą sunkvežimį, kuriuo ji rėžėsi į vieną rusų karinę komendantūrą. M.Barajevo dėdė Arbis Barajevas vadovavo specialiosios paskirties čečėnų kovotojų pulkui ir žuvo mūšyje pernai.
Rusijos prezidentas V.Putinas, paskelbęs savo garsiąją frazę: "Skandinti čečėnų teroristus išvietėje" ("Močit v sortire"), pats prisišaukė įkaitų dramą Maskvoje. Naivu būtų buvę manyti, jog išdidūs čečėnai leistųsi tarsi avinai vedami į skerdyklą. Juk, neoficialiais duomenimis, nuo 1994 metų jau išžudyta per 200 tūkst. čečėnų, tarp jų - moterų, senelių ir vaikų. Rusijos armija nuolat vykdo "valymus", po kurių dešimtimis dingsta žmonės. Jie kankinami viduramžiškais būdais, žudomi. Vėliau rusų kariškiai pardavinėja nukankintųjų kūnus giminėms. Okupacinės armijos žiaurumai peržengė visas ribas. Toks čečėnų elgesys, Maskvoje užgrobus kelis šimtus įkaitų, - ne vien nevilties išraiška, bet ir noras parodyti pasauliui, atkreipti abejingų Vakarų valstybių dėmesį į Čečėnijos skerdynes. Dabar V.Putinas saugumo pareigūnui aiškina, kad teroristai buvo parengti ir suplanavo įkaitų užgrobimą vienoje, aišku, neįvardytoje užsienio šalyje. Rusijos prezidentas konkrečiai tos šalies neminėjo, tačiau nedviprasmiškai užsiminė apie Pankisio tarpukalnę Gruzijoje. Gal V.Putinas ir FSB taip nori nevykusiai pasiteisinti, kaip čia atsitiko, jog iki dantų apsiginklavę čečėnų kovotojai galėjo niekieno netrukdomi atvykti automobiliais prie buvusios guolių gamyklos kultūros rūmų pastato ir užimti juos kartu su šimtais žiūrovų, atėjusių pasižiūrėti populiaraus miuziklo.
Pasaulis jau apšaukė čečėnų kovotojus teroristais, valstybių vadovai skambino V.Putinui, reikšdami užuojautą. Tik kažkodėl vengiama užsiminti, kad šie čečėnų kovotojai nereikalavo nei pinigų, nei kokios nors kitos išpirkos, o vienintelio dalyko - okupacinės Rusijos armijos išvedimo iš Čečėnijos. Tik vienas kitas politikos apžvalgininkas primena Kremliui, jog reikia pagaliau ryžtis ir palikti čečėnams apsisprendimo laisvę. Ta proga prisimenamas Prancūzijos prezidentas Šarlis de Golis, ryžtingai nusprendęs palikti Alžyrą, matydamas karo su nepriklausomybės siekiančiais alžyriečiais beprasmiškumą ir kraujo praliejimą. Nors Š. de Golis puikiai žinojo, kad jo žingsnis bus gana nepopuliarus, ypač armijos viršūnėse ir karininkų sluoksniuose. Dėl to į Š. de Golį buvo net kelis kartus pasikėsinta. Tačiau V.Putinas - ne Š. de Golis, o Rusija - ne Prancūzija.
Žinoma, čečėnų kovotojai, užėmę kultūros rūmus Maskvoje, yra ypatingas atvejis panašiose istorijose. Juk net oficialioji Maskva pripažino, kad visi kovotojai netikėjo, jog išliks gyvi, o rusų specialiosios pajėgos anksčiau ar vėliau šturmuos pastatą. Vargu ar jie tikėjo, kad Rusija sutiktų išvesti okupacinę armiją iš Čečėnijos. Tiesą sakant, vienu metu po panašios čečėnų operacijos 1995 metais Budionovske, vėliau, 1996 metais, - Kizliare, Pervomaiske pavyko pasiekti, kad rusai nutrauktų karo veiksmus. Tačiau tuomet buvo kita situacija pačioje Maskvoje, o Kremliuje šeimininkavo ne KGB pulkininkas, o B.Jelcinas, kur kas demokratiškesnių pažiūrų žmogus, nors ir buvęs aukštas partinis funkcionierius. Beje, pasirodė pranešimai, kad įkaitų dramą Maskvoje galėjo surengti Rusijos specialiosios tarnybos, siekdamos suteikti V.Putinui "žaliąją gatvę" įsiveržti į Gruziją. Skelbiama, kad V.Putinas visiškai neatsitiktinai kalbėdamas per televiziją užsiminė apie Pankisį. Antra vertus, čečėnų kovotojai, žinodami, kad Kremlius nesutiks su jų reikalavimais išvesti okupacinę kariuomenę, puikiai pasinaudojo proga atkreipti viso pasaulio dėmesį į Čečėnijos problemą ir pabandyti išjudinti apsnūdusią Vakarų visuomenę bei valdžioje esančiuosius. Tiesą sakant, po tragiškų rugsėjo 11-osios įvykių Niujorke tikėtis užtarimo Vašingtone, jau nekalbant apie Paryžių ar Berlyną, vargu ar galima. Galima tikėtis tik to, kad pačios Rusijos visuomenė pagaliau susiprotės ir pareikalaus nutraukti Čečėnijos skerdynes, sės prie derybų stalo su teisėtai išrinktu Čečėnijos prezidentu Aslanu Maschadovu. Atrodo, kad Rusijos oficialioji valdžia nuo pat įkaitų dramos pradžios ėmėsi ne tokių veiksmų derybose su čečėnais, kokių turėjo imtis. Visų pirma pasiunčiant į užimtus rūmus Valstybės Dūmos vicepirmininkę Iriną Hakamadą ir žinomą estrados dainininką, vadinamą Kremliaus lakštingala ir mafijos tėvu, Dūmos deputatą Josifą Kobzoną. Aišku, jie su malonumu ėmėsi šios misijos, nes atsirado puikiausia proga pasireklamuoti ir išaukštinti save. Tuo tarpu reikėjo siųsti vykdomosios valdžios atstovus, nes Valstybės Dūmos deputatai už nieką neatsako ir nieko nesprendžia.
Kad ir kaip kalbėtų Rusijos ir pasaulio politikai, lyginti rugsėjo 11-osios teroro aktą Niujorke ir dabartinį Maskvoje jokiu būdu negalima. Juk faktiškai čečėnų išpuolį išprovokavo pati Maskva savo nežmoniškais veiksmais prieš čečėnų tautą. Argi galima vadinti kitaip nei terorizmu nuolatinį rusų armijos vykdomą čečėnų grobimą, jų kankinimus ir žudynes? O kur dar kasdienis kariškių plėšikavimas, nors dauguma čečėnų ir taip jau apiplėšti iki paskutinio siūlelio. Netgi Maskvos vietininkas Čečėnijoje A.Kadyrovas, besislepiantis už kelių tvorų ir apsuptas rusų kariškių, retsykiais ima apeliuoti į okupacinės armijos kariškių sąžinę. Beviltiškas užsiėmimas. Tuo labiau kad pats A.Kadyrovas be rusų durtuvų, kalašnikovų ir tankų neišsilaikytų nė vienos dienos.
Aišku, dėl įkaitų dramos Maskvoje bus dar pateikta įvairiausių versijų. Tačiau galima neabejoti, kad prezidentas V.Putinas, kiti Kremliaus ir armijos "vanagai" tuo pasinaudos ir dar aktyviau naikins čečėnus. Pats FSB vadovas N.Patruševas neslėpė, kad Čečėnijoje prasidėjo plataus masto "valymo" operacijos. Kaip rašo Didžiosios Britanijos laikraštis "Financial Times", dabar Čečėnijos skerdynėms vadovauja generolai, vadinamojo pirmojo Čečėnijos karo veteranai, kurie negali atleisti gėdingo pralaimėjimo ir todėl yra labai žiaurūs. Britų laikraštis taip pat cituoja žinomo Rusijos žmogaus teisių gynėjo Sergejaus Kovaliovo žodžius, kad visi, be išimties, yra tapę įkaitais, jie kankinami ir žudomi be jokio teismo, ir todėl S.Kovaliovas Rusijos veiksmus Čečėnijoje vadina genocidu ir valstybiniu terorizmu. Šiuo metu rusų žmogaus teisių gynėjai baiminasi, kad bus pradėti naikinti ir pabėgėliai, esantys kaimyninės Ingušijos pabėgėlių stovyklose. Pranešama, kad tas stovyklas jau apsupo rusų tankų žiedas.
Kitas dalykas, kaip įvykiai Maskvoje gali atsiliepti Rusijai politiniu ir ekonominiu požiūriu. Politiniu tai gali būti net naudinga Rusijai, sprendžiant iš užsienio valstybių, pirmiausia JAV, reakcijos. Nors jau po rugsėjo 11-osios JAV netiesiogiai atrišo Maskvai rankas siaubti Čečėniją. O dabar V.Putinas, iš anksto pareiškęs, kad čečėnų patriotų operacija buvo organizuota užsienyje, siekia apginti savo saugumo organus. Juk kaip galėjo atsitikti, kad 50-70 čečėnų su ginklais ir sprogmenimis galėjo nekliudomai atvykti į Maskvą. Tuo labiau kad Rusijos sostinės meras J.Lužkovas jau seniai sukėlęs ant kojų milicijos ir “specnazo“ pajėgas, kurios tiesiog gatvėse užpuola visus kaukaziečius ar tokiais įtariamus.
Žinoma, M.Barajevo grupės žingsnis buvo desperatiškas bandymas atkreipti pasaulio dėmesį į jo pamirštą Čečėniją ir ten vykdomą mažos tautos genocidą. Kaip pažymi kai kurie rusų politologai, tarp jų ir Rusijos Kaliningrado Dūmos deputatas Solomonas Ginzburgas, Vakarai, nors ir reikšdami solidarumą su V.Putinu, tuo pačiu dėl šių įvykių Maskvoje, gali pateikti Rusijai naujų reikalavimų dėl Kaliningrado. Tai yra dėl negalimumo įvesti bevizį režimą ar maksimaliai nepaprastinti vizas. Anot S.Ginzburgo, ir jie bus teisūs. Nes kas gi gali atremti tokį argumentą: jeigu jūs nesusitvarkote netgi savo sostinėje, tai kaip susitvarkysite savo valstybės pakraščiuose? Tuo labiau Kaliningrado eksklave.
Pasaulyje čečėnų veiksmai buvo apibūdinti kaip teroro aktas, o pastato puolimui, naudojant nervus paralyžiuojančias dujas, sukėlusias didžiules aukas, buvo labai džiugiai pritarta. Antra vertus, iki šiol niekas neįrodė, kad "teroristai" Maskvos teatre nužudė nors vieną įkaitą. Kas gi iš tiesų yra tos "specialiosios dujos", kokia jų sudėtis? Gal todėl taip kruopščiai buvo saugojamos ligoninės su sužeistaisiais ir nusilpusiaisiais, neįleidžiant pas juos net artimiausių giminių? Aišku, neilgai trukus tokių klaustukų liks vis mažiau. Tačiau, žinant Kremliaus "metodiką" ir veikimo būdus, visos paslaptys niekada nebus atskleistos.

Kremlius vėl imasi ultimatumų politikos

Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė jau seniai girdėtą tokio aštraus tono pareiškimą, daugiau primenantį ultimatumą, Danijai dėl ten prasidėjusio Pasaulio čečėnų kongreso. Visai nesvarbu, kad apie to kongreso surengimą Kopenhagoje buvo skelbta daug anksčiau, nei įvyko įkaitų drama Maskvoje. Kita vertus, Pasaulio čečėnų kongresą organizavo ne Danijos vyriausybė, o visuomeninės organizacijos. Dabar Rusijos URM pagrasino, kad, Danijos vyriausybei neuždraudus surengti kongreso, Rusija tai vertins kaip paramą čečėnų "teroristams", ir todėl prezidentas V.Putinas negalės dalyvauti Europos Sąjungos ir Rusijos viršūnių susitikime Kopenhagoje. Atsakydamas į Maskvos priekaištus, Danijos užsienio reikalų ministras Stigas Mioleris pareiškė, kad nei jis, nei niekas kitas neturi konstitucinių įgaliojimų atšaukti Pasaulio čečėnų kongresą. Visgi Danijos, dabar pirmininkaujančios Europos Sąjungai, vyriausybė pasirinko kompromisinį variantą, pasiūlydama ES ir Rusijos viršūnių susitikimą, arba bent jau tą jo dalį, kur bus svarstomi su Rusija, pirmiausia su Kaliningrado problemomis, susiję klausimai, perkelti į Briuselį. Kai kurių Europos politikos apžvalgininkų nuomone, pastaruoju metu vis ryškėjančios Kremliaus pastangos diktuoti savo valią jau darosi pavojingos. V.Putinas taip pat padarė labai grėsmingą ir šaltojo karo laikų dvasia dvelkiantį pareiškimą, kad Rusija kovos su terorizmu, gresiančiu šalies interesams "bet kurioje pasaulio vietoje". Tai vertinama kaip atviras grasinimas šalims, palaikančioms laisvės siekiančius čečėnus.

Slepia galus

Tapo visiškai aišku, kad Rusijos specialiųjų pajėgų panaudotos "specialiosios priemonės", išlaisvinant įkaitus Maskvos teatre, buvo specialiosios dujos, kurių sudėties niekas nežino. Rusijos žiniasklaida, ypač į nemalonę patekusi "Echo Moskvy" radijo stotis, skelbia, jog ir dabar tebeveikia KGB įkurta slapta laboratorija, kurioje kuriamos vis naujos mirtinų dujų rūšys. Netgi vyriausiasis Maskvos gydytojas apkaltino valdžią, kad dėl mažiausiai 118 žuvusių įkaitų kalčiausi yra aukščiausieji Rusijos pareigūnai, davę įsakymą panaudoti specialias dujas. Anot vyriausiojo gydytojo, saugumiečiai vertė gydytojus rašyti visiems mirusiesiems vienodą diagnozę: "Mirė dėl širdies darbo nepakankamumo". Jis taip pat pažymėjo, jog daugelio žuvusiųjų gyvybes buvo galima išgelbėti, jeigu gydytojai būtų žinoję tų dujų sudėtį bei kitus komponentus. Maskvos žiniasklaida vis dar neatsisako versijos, kad operaciją su įkaitais surengė Rusijos specialiosios tarnybos, suradusios tos operacijos vykdytojus iš viskuo nusivylusių ir viską praradusių čečėnų. Dėl to jie ir buvo visi nužudyti.
Ir niekas netiki, kad Kremlius ir FSB atskleistų už devynių užraktų slepiamą paslaptį apie panaudotas dujas. Vis daugėja nuomonių, kad dėl žuvusiųjų kalčiausias yra prezidentas V.Putinas, asmeniškai davęs įsakymą panaudoti nuodingąsias dujas. Jo dekretas dėl spalio 28 dienos paskelbimo gedulo diena ir žadėtos 100 tūkstančių rublių kompensacijos žuvusiųjų artimiesiems vertinamas kaip eilinis dviveidiškumas.
Pačioje Maskvoje, kaip praneša užsienio informacijų agentūros, milicijos pareigūnai, be jokių sankcijų, įsiveržia į gyventojų butus, daro kratas ir suiminėja ne tik čečėnų tautybės žmones, bet ir kitus kaukaziečius. Maskvos gatvėse ir miesto prieigose susidarė didžiuliai transporto kamščiai. Milicija tikrina visus įvažiuojančius į Maskvą ir išvažiuojančius krovininius sunkvežimius ir beveik visus lengvuosius automobilius.
Kai kurie Rusijos politikos apžvalgininkai mano, kad ši panika sukelta dirbtinai, siekiant įteigti visuomenei, jog atėjo laikas smogti triuškinantį ir galutinį smūgį čečėnų "banditams". Taip pat pasirodė pranešimai, kad pačioje Čečėnijoje ir kaimyninėje Ingušijoje skubiai pradėtos rengti naujos koncentracijos stovyklos. Stebėtojams sukėlė tik juoką Maskvos statytinio Čečėnijoje A.Kadyrovo pareiškimas, jog dėl okupacinės rusų armijos veiksmų "dingo" 1600 taikių Čečėnijos gyventojų. Tokių "dingusiųjų" yra keliasdešimt kartų daugiau. Tuo pačiu Rusijos demokratinių pažiūrų politikai pataria prezidentui V.Putinui pernelyg nesidžiaugti Vakarų politikų reiškiamomis užuojautomis ir sveikinimais dėl "sėkmingai atliktos antiteroristinės operacijos", nes yra aiškių požymių, kad Vakarų politikai, netgi Vokietijos kancleris G.Šrioderis ir JAV prezidentas Dž.Bušas, ima suvokti, kad Rusijos veiksmai Čečėnijoje neturi nieko bendra su kova prieš tarptautinį terorizmą.
Beje, Didžiosios Britanijos ir kitų Vakarų šalių laikraščiai skelbia, kad buvo panaudotos dujos, sukurtos KGB laboratorijose šaltojo karo laikais, o tarp jų komponentų yra mirtina medžiaga - zarinas. Laikraščiai taip pat atkreipia dėmesį, jog JAV prezidentas Dž.Bušas ir Didžiosios Britanijos premjeras T.Bleiras aiškiai paskubėjo sveikindami Rusijos prezidentą V.Putiną su "sėkmingai pasibaigusia antiteroristine operacija".
O baimės akys didelės. Praėjusio pirmadienio popietę nuskambėjo pranešimai, kad nežinomi asmenys užgrobė du lėktuvus, skrendančius iš Maskvos į Permę. Permėje buvo sutelktos didelės milicijos ir specialiųjų tarnybų pajėgos. Po kelių valandų Rusijos ypatingųjų situacijų ministerija pranešė, kad jokio užpuolimo nebuvo, o tik klaidingai suveikė lėktuvuose esančios perspėjimų apie ypatingus atvejus sistemos.
Tuo tarpu Rusijos žiniasklaida tvirtina, kad oficialioji valdžia toliau meluoja, skelbdama apie buvusių įkaitų aukų skaičių. Pranešama, kad žuvusiųjų skaičius jau dabar yra ne 118 žmonės (nužudyti čečėnų "teroristai" neskaičiuojami), o mažiausiai 180 žmonių. Teigiama, kad žuvusiųjų bus dar daugiau, nes medikai pripažįsta, kad daugelio žmonių, esančių ligoninėse, būklė labai sunki.

Petras KATINAS

© 2002"XXI amžius"