Įkurta aukštoji mokykla - maloni staigmena

Panevėžio kolegijos laikinasis direktorius Petras Miniukas Autoriaus nuotrauka

Trečias mėnuo mieste prie Nevėžio upės veikia kolegija - pirmoji savarankiška aukštoji mokykla Aukštaitijos sostinėje. Baigusieji ją studentai įgis aukštojo, bet neuniversitetinio išsilavinimo diplomą. Su laikinai einančiu Panevėžio kolegijos direktoriaus pareigas Petru MINIUKU kalbėjosi "XXI amžiaus" korespondentas Bronius VERTELKA.

Ar miestui reikėjo tokios aukštosios mokyklos?
Apie tai, kad Panevėžyje būtina steigti savarankišką aukštąją mokyklą, kalbos sklido daugiau kaip dešimt metų. Tačiau tunelio gale universitetui šviesos nesimatė.
Aukštesnioji technikos mokykla, kuriai aš vadovavau, kaip ir kitos panašaus profilio mokymo įstaigos pagal atitinkamus įstatymus netolimoje ateityje turėjo būti performuotos į profesines mokyklas ar į kolegijas. Nelaukdami, kol tai įvyks, žengėme, aišku, ne pirmieji, drąsų žingsnį. Buvo įkurta bei švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinta vienuolikos žmonių iniciatyvinė grupė. Tai buvo aukštųjų mokyklų, apskrities, ministerijos atstovai. Aš buvau paskirtas šios grupės pirmininko pavaduotoju. Atsitiko taip, jog tos grupės pirmininkas mokėsi magistrantūroje, ir todėl praktiškai beveik metus visam darbui vadovavau aš pats.
Naująją kolegiją turėjo sudaryti šios apskrities mokyklos: Panevėžio aukštesnioji technikos ir A.Domaševičiaus aukštoji medicinos, Rokiškio aukštesnioji pedagogikos, Panevėžio konservatorijos pedagogikos skyrius ir dalis Joniškėlio aukštesniosios žemės ūkio mokyklos. Kaip vyko šis procesas?
Reikėjo įdėti didelių pastangų, kad parengtume neuniversitetinės aukštosios mokyklos studijas atitinkančias programas ir kad jas aprobuotų mūsų darbdaviai - ministerijos. O reikalavimas, kad institucija virstų į kolegiją, buvo toks: daugiau nei 50 proc. teiktų programų turėjo būti įvertinta teigiamai. Jas vertino trys ekspertai. Programas teikė įvairiai. Aukštesnioji technikos mokykla pateikė šešias, iš jų teigiamai buvo įvertintos keturios. Iš A.Domaševičiaus aukštesniosios medicinos mokyklos pateiktų šešių programų teigiamai buvo įvertintos penkios.
Joniškėlio aukštesnioji žemės ūkio mokykla buvo pateikusi dvi programas, tačiau nė viena neatitiko keliamų reikalavimų. Todėl ji liko už kolegijos "borto".
Paskui buvo kita penkių ekspertų grupė. Ji mokyklose tikrino, ar pajėgios jos įgyvendinti šias programas. Buvo vertinama esama mokyklų bazė bei jų pedagoginis potencialas.
Po patikrinimo, ar mokyklos yra pasirengusios vykdyti minėtas programas, ministras A.Monkevičius pasirašė įsakymą, kuriuo nuo rugsėjo 1-osios Panevėžyje įkuriama kolegija ir į ją įeina aukštesniosios technikos, Panevėžio medicinos ir Rokiškio pedagogikos mokyklos. Kodėl buvo neįvardyta Panevėžio konservatorija?
Čia būta įvairių nesusipratimų. Pagaliau buvo išsiaiškinta, kad viena pagrindinių priežasčių yra ta, jog žinomas konservatorijos likimas. Tačiau dvi jos pirmakursių grupės yra prijungtos prie kolegijos Sveikatos, socialinės priežiūros ir edukologijos fakulteto ir dabar jos studijuoja pagal šią programą. Konservatorijos dėstytojai kolegijoje dirba ne pagrindinėse pareigose, tačiau jie yra jos darbuotojai.
Ar neatsitiks taip, kad baigusieji kolegiją gaus aukštesniojo mokslo diplomus?
Dėl dviejų minėtų konservatorijos studentų grupių negali kilti abejonių. Galiu pradžiuginti ir dabartinių antrųjų bei trečiųjų kursų studentus; jie galės taip pat įgyti aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. Yra ministro įsakymas, kuris leidžia organizuoti išlyginamąsias studijas. Vadinasi, šiandieniniai antrakursiai ir trečiakursiai po papildomo mokymo (vakarinių ar neakivaizdinių studijų) galės įgyti aukštojo mokslo diplomus. Tokį eksperimentą žadame pradėti su Sveikatos, socialinės priežiūros ir edukologijos fakulteto trečiųjų kursų studentais. Mokslus jie baigia kovo 1-ąją, todėl jiems jis bus pratęstas, kad gautų kolegijos baigimo diplomus.
Teko girdėti, kad kai kurių specialybių studentai, baigę kolegiją, vis dėlto gaus aukštesniojo mokslo diplomus. Ar tai tiesa?
Taip, statybos ir automatikos specialybės negavo ekspertų kolegijinių studijų teigiamų įvertinimų. Kodėl taip įvyko, yra ir mūsų kaltės. Birželį išėjo kolegijinės studijos programas rengę specialistai. Nuo rugsėjo 1-osios buvo priimti nauji, kurie nesugebėjo techniškai to padaryti. Buvo ir vienašališkumo ekspertų komisijoje dėl statybos programos, čia netgi įžiūrėta Vilniaus konkurencija, nors sostinė nuo Panevėžio yra tolokai. Tačiau minėtų specialybių studentus galiu nuraminti: jie irgi gaus kolegijos baigimo diplomus, nors jiems papildomai teks pasimokyti.
Apie tai, kad Panevėžyje steigiama kolegija, daugelis jaunuolių sužinojo prieš pat rugsėjo 1-ąją. Nemažai jų, norėdami gauti aukštojo mokslo diplomą, jau buvo tapę kituose miestuose veikiančių kolegijų studentais. O, studijuojant namuose, kaip žinoma, esant tokiam pragyvenimo lygiui, jiems būtų kur kas pigiau išgyventi. Ar nejaučiate čia truputėlį ir savo kaltės?
Apie ministro įsakymą, kad Panevėžyje kuriama kolegija, sužinojome rugsėjo 2-ąją. Tačiau, dar nematę to įsakymo, stojančiųjų prašėme pareiškimuose rašyti pabrėžiant, kad nori tęsti mokslą kolegijos atitinkamuose fakultetuose. Tokio fakto neslėpėme ir spaudoje. Kas tuo domėjosi, mes jų nesuklaidinome.
Tarkim, studijuojantys Vilniaus kolegijoje, kuri yra toli nuo jo namų, norėtų grįžti mokytis į Panevėžį, jūsų vadovaujamojoje kolegijoje. Ar tai įmanoma?
Buvo leista sudaryti trisdešimties studentų grupes, tačiau jose yra po kelis vadinamuosius kandidatus į studentus. Pirmakursių studentų grupės sukomplektuotos visiškai, tačiau jose gali būti judėjimas. Yra tokių jaunuolių, kurie į kolegiją stojo vien dėl to, kad nebūtų pašaukti į tarnybą kariuomenėje. Ypač tai jaučiama artėjant rudeniui, kai vyksta naujokų šaukimas. Jeigu studentai nelankys paskaitų, iš karto apie nedrausminguosius bus pranešta, kur reikia. Kas norėtų rimtai studijuoti, turime tokių adresus ir telefonus. Atsiradus laisvai studento vietai, galės ją užimti.
Ar didelis buvo stojančiųjų antplūdis?
Konkrečiai kalbėsiu apie Verslo ir technologijų fakultetą. Laikinai einu jo dekano pareigas. Šis fakultetas - tai visa buvusi aukštesnioji technikos mokykla. Į jos pirmąjį kursą ketinome priimti apie 180 jaunuolių, stojančiųjų buvo maždaug puspenkto šimto.
Didžiausias konkursas buvo į verslo vadybos, buhalterinės apskaitos, kompiuterinės technikos specialybes. Mažiau norinčiųjų buvo studijuoti statybą. Panaši padėtis buvo ir Sveikatos, socialinės priežiūros ir edukologijos fakultete. Prasčiau sekėsi surinkti studentų grupes Rokiškio filiale ir Panevėžio konservatorijoje. Mat jos rengia pradinių klasių ar ikimokyklinio auklėjimo pedagogus. Esant menkam gimstamumui, šių specialybių poreikis yra nedidelis.
Kolegijoje studijuoja apie 1700 vaikinų ir merginų. Iš kur jie susirinko?
Maždaug 60-65 proc. studentų - Panevėžio miesto ir rajono gyventojai. Yra jų ir iš Žemaitijos. Manau, kad vienos tokios kolegijos Panevėžiui tikrai pakaks. Optimalus kolegijos studentų skaičius, palyginti su Vakarų Europa, turi būti apie 1500 studentų.
Ar negalvojate steigti kolegijos vakarinį skyrių?
Toks buvo anuomečiame politechnikume. Tuomet Panevėžys turėjo gamyklų, kuriose dirbo po kelis tūkstančius žmonių. Tada politechnikumo rengti specialistai būdavo labai laukiami. Dabar jų tokio poreikio nėra. Tiesa, anksčiau bandėme organizuoti vakarinį skyrių, bet neatsirado reikiamas skaičius norinčiųjų jame mokytis.
Be to, Panevėžyje veikia Kauno technologijos universiteto vakarinis filialas.
Sklando geras gandas: anksčiau baigusieji aukštesniąsias mokyklas pas jus galės įgyti aukštojo mokslo diplomus...
Jau yra pageidaujančiųjų. Neseniai teko kalbėtis su vienos Vilniaus kolegijos direktoriumi. Iš jo sužinojau, kad ten yra gauta 7,5 tūkstančio tokių prašymų, jog norėtų įgyti aukštojo mokslo diplomus.
Tokias sąlygas mėginsime sudaryti ir Panevėžyje. Tuo suteiksime vilčių, kad po nedidelių studijų bus galima įgyti aukštąjį neuniversitetinio išsilavinimo diplomą. Žinoma, už tokias studijas teks atitinkamai mokėti.
Ar reikės mokėti už studijas kolegijoje? Kaip sprendžiama studentų apgyvendinimo problema?
Šiais metais už mokslą studentams dar nereiks mokėti. Kaip bus kitais metais, negaliu prognozuoti. Verslo ir technologijų fakultetas turi dvylikos aukštų bendrabutį, tad jo studentų apgyvendinimo problemos neiškyla. Vieta jame mėnesiui kainuoja 56 litus. Socialiai remtinų šeimų vaikai, pristačius pažymą, yra atleidžiami nuo tokio mokesčio.
Sveikatos, socialinės priežiūros ir edukologijos fakulteto bei Rokiškio filialo studentai su apgyvendinimo sunkumais nesusiduria.
Kaip vulkanas į šiandienį gyvenimą veržiasi kompiuteriai. Be jų jau neįsivaizduojame savo gyvenimo. Ar pakankamai gerai esate apsirūpinę šiuolaikinėmis technologijomis?
Vieną kompiuterį, žinoma, nenaują, mums padovanojo danai. Aukštesnioji technikos mokykla (dabar - Verslo ir technologijų fakultetas) buvo centre, tai ji tapo apskrities regioniniu kompiuterių centru. Jame dabar vyksta įvairūs mokymai. Lėšų gauname ir iš patalpų nuomos. Pernai užsidirbome maždaug 330 tūkst. litų. Užtat mūsų fakultetas dabar turi 100 kompiuterių. Nėra taip, kad prie vieno jų sėdėtų du studentai.
Argi viskas kolegijoje einasi sklandžiai, it sviestu patepta?
Ne. Ypatč trūksta lėšų. Verčiamės iš to, ką yra gavusios mokyklos anksčiau iš biudžeto. Nors atsirado papildomų išlaidų. Įgyvendinant kolegijinės studijų programas, išaugo mokymo valandų skaičius. Atsirado neakivaizdininkų ketvirtas kursas, reikia kažkam vadovauti diplomantams. Sukurta naujų darbuotojų etatų. Todėl privalėjome mažinti esamų darbuotojų atlyginimų koeficientus, netgi atsisakyti kai kurių jų paslaugų.
Nauja problema - atsiradęs kolegijos Rokiškio filialas. Iki jo - beveik 100 kilometrų kelio. Antspaudas yra Panevėžyje, o dokumentuose galioja tiktai mano parašas. Tvarkyti savo reikalų privalės važinėti buhalterijos darbuotojai iš Rokiškio. Turime ir kitų papildomų išlaidų. Šiaip taip verčiamės. Tačiau yra taip, kaip yra, ir nieko nebepakeisi.
Artimiausiu metu turėtų būti surengtas konkursas kolegijos direktoriaus vietai užimti. Ar jūs pretenduojate į šias pareigas?
Kol kas abejoju, ar verta tai daryti. Kolegijų direktoriais (tokių Lietuvoje yra aštuoni) pagal įstatymą turėjo būti skiriami trejų metų laikotarpiui iki jų akreditacijos. Tačiau ministras tiesiai šviesiai mums pasakė, kad šiemet bus rengiami konkursai kolegijų direktorių vietoms užimti. Taip nuspręsta politikų, nors juridiškai tai būtų neteisinga. Kiek žinau, yra pretendentų, turinčių mokslo laipsnius, netgi politikų. Aš esu nepartinis.
Ar liksite dirbti kolegijoje? Juk į rūmus, kuriuose dabar kalbamės, įžengėte 1964 metais. Pradėjęs laborantu, kilote karjeros laiptais, buvote dėstytoju, direktoriaus pavaduotoju. Dešimt metų dirbote direktoriumi.
Manau, kad taip. Analogiškas pareigas, kaip esu girdėjęs, užimsiu ir po konkurso. Esu baigęs anuometį Kauno politechnikos institutą, kur įgijau inžinieriaus diplomą. Šiais metais baigiau Vilniaus pedagoginio universiteto Edukologijos fakultetą, tapau vadybos magistru.Taigi turiu du aukštojo mokslo diplomus.
Ačiū už pokalbį.

Bronius VERTELKA
Panevėžys

© 2002"XXI amžius"