Atnaujintas 2002 m. lapkričio 8 d.
Nr.84
(1091)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Darbai
Krikščionybė ir pasaulis
Ora et labora
Viltis
Atmintis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


PRIEDAI


(atnaujinta)


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

Kviečiame prenumeruoti "XXI amžių!"

Šiame numeryje:

Kibirkščiavęs šventumu

Šventę pasiūlė amerikiečiai. Ar tokią?

Kalėjimų kapelionų seminaras Miunchene

Šovinizmo tvaikas

„Tas, kuris nesimeldžia, nėra krikščionis“

Prenumeratos "Lietuvos pašto" skyriuose kaina vienam mėnesiui:

24 puslapių trečiadienio numerio - 9,5 Lt,
pensininkams ir invalidams - 8,8 Lt,
16-20 puslapių penktadienio numerio - 6,5 Lt,
pensininkams ir invalidams - 6,0 Lt,
abiejų savaitės numerių - 16,0 Lt,
pensininkams ir invalidams - 14,8 Lt.

"XXI amžius" "Lietuvos spaudos" kioskuose nepardavinėjamas. Vilniuje jį rasite tik “Sąjūdžio” kioske (Gedimino g.1), “Katalikų pasaulio” leidyklos knygyne (Dominikonų g.6) bei kioske Tilto ir T.Vrublevskio gatvių sankryžoje; Kaune - LPKTS kioske (Laisvės al. 39);
Kitur “XXI amžius” pardavinėjamas tik katalikiškos spaudos kioskuose ar parduotuvėse prie bažnyčių.
“XXI amžių” geriausia prenumeruoti pašte.

Norinčius paremti "XXI amžių", pinigus prašome pervesti į tokią sąskaitą:

AB VILNIAUS BANKAS, VB Kauno Santakos filialas
Kęstučio 38, Kaunas, Lietuva
Banko kodas: 260101732

Viešoji įstaiga "Naujasis amžius"
Įmonės kodas: 3519348
Sąskaita litais: 27700314
Valiutinė sąskaita: 120070815


Norisi daryti tik gera

Prie balkone išauginto derliaus (iš kairės):
dr.Aldona Vasiliauskienė, prof. kun.Porfirijus Pidručnij, OSBM, prof.t.Dmitrijus Blažejovskis su parodai paruoštais portretais
ir dr.Ana Šverdtfėger

Rugsėjo viduryje Vilniaus rotušėje vykusioje konferencijoje "Vilnius - daugiatautės kultūros miestas" pranešimą tema "Vilniaus bazilijonai Bučačiuose (1712-1784)" skaitė dr. Aldona Vasiliauskienė. Rugsėjo pradžioje, po šv. Mišių Švč. Trejybės bažnyčioje, įvyko šios mokslininkės organizuotas parapijiečių, tai yra Rytų apeigų katalikų ukrainiečių, popietė - pokalbis su lietuviais, besidominčiais tautinių mažumų problemomis Lietuvoje. Dar neišblėso įspūdžiai iš prieš metus Šiauliuose ir Vilniuje vykusios mokslinės konferencijos "Bazilijonai Lietuvoje ir Ukrainoje", skirtos tėvų bazilijonų veiklai aptarti. Konferenciją organizavo ir pranešimą tuomet skaitė dr. A.Vasiliauskienė. Ji mielai sutiko pasikalbėti su "XXI amžiaus" korespondente dr. Aldona Kačerauskiene.

Prašytume papasakoti, kaip kilo sumanymas domėtis Bazilijonų ordino istorija, jų veikla? Susidaro įspūdis, jog tai jūsų mokslinio darbo objektas.
Tai nėra mano mokslinio darbo tiesioginis objektas. Tačiau nederėtų pamiršti, kad Bazilijonų ordino istorija - tai ne tik religinė tematika, bet ir tautų bendradarbiavimo reikšmingos sąsajos, tai Vilniaus ir Lietuvos kultūros istorijos dalis, kurią reikėtų puoselėti, prikelti iš užmaršties, pakeliant į mokslinių tyrinėjimų lygmenį ir populiarinant. Visa tai sovietmečiu nebuvo įmanoma padaryti. Tik dabar šiems darbams atsivėrė galimybės. Taip pat reikėtų prisiminti, kad Lietuvių katalikų mokslo akademijos iniciatorius vyskupas profesorius Pranciškus Petras Bučys, MIC (1872-1951), 1930 metais Romoje buvo pakeltas Rytų apeigų katalikų tituliniu Olimpo vyskupu ir pasivadino Petru. Tai vienintelis lietuvis - Rytų apeigų vyskupas. Jis mano tyrinėjimuose tapo jungiamąja grandimi tarp Lietuvių katalikų akademijos ir vienuolių bazilijonų.


Ekumeninių santykių stiprinimo keliu

Popiežius Jonas Paulius II ir Rumunijos stačiatikių
patriarchas Teoktistas I Šv.Petro aikštėje
pirmojo iškilmingo susitikimo Vatikane metu

Popiežiaus ir Rumunijos patriarcho draugiškumas

Esant dabartinei sudėtingai situacijai katalikų ir stačiatikių ekumeninių santykių srityje, gana kontrastingai atrodė vykęs ypač draugiškas Rumunijos stačiatikių patriarcho Teoktisto I priėmimas jo vizito Vatikane metu - spalio 7-13 dienomis. Visų trijų Rumunijos Stačiatikių Bažnyčios metropolitų ir kitų vyskupų atlydėtas į Romą, 87-erių metų patriarchas Teoktistas I savo viešnagės metu buvo įkurdintas Šv.Mortos rūmuose (Domus Sanctae Martae), kuriuose paprastai įsikuria į konklavą (Popiežiaus rinkimus) atvykę kardinolai.
Vatikano atstovai pažymėjo, jog Šventasis Tėvas savo garbingą svečią iš Rumunijos norėjo priimti ypač iškilmingai, kad galėtų deramai atsilyginti už jo parodytą svetingumą Katalikų Bažnyčios vadovui 1999 metų gegužės mėnesį Bukarešte. Tuometis popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas į Rumuniją buvo pirmasis apsilankymas stačiatikių daugumos šalyje. (Iš 23 mln. Rumunijos gyventojų 18 mln., arba 78 proc., yra stačiatikiai.) Vėliau Popiežius apsilankė ir kitose stačiatikių šalyse - Gruzijoje, Graikijoje, Bulgarijoje, Ukrainoje, - tačiau niekur nebuvo taip draugiškai vietos Stačiatikių Bažnyčios hierarchų priimtas, kaip Rumunijoje. Galbūt tai priklausė ir nuo paties patriarcho Teoktisto charakterio, kuris buvo pirmasis ir kol kas vienintelis iš Rytų Europos pokomunistinių šalių Stačiatikių Bažnyčių dvasinių vadovų, priėmęs kaltinimus dėl bendradarbiavimo su buvusiu totalitariniu režimu. 1989 metais patriarchas Teoktistas I dėl tokio pobūdžio prasižengimų netgi nusprendė atsistatydinti ir pasitraukė gyventi į nuošalų vienuolyną. Tačiau Rumunijos Stačiatikių Bažnyčios sinodas jam atleido ir pakvietė sugrįžti į patriarcho sostą.


Kaip sekasi naujam dekanui

Gegužės 7 dieną Ukmergės Šv. Petro ir Povilo parapijai bei Ukmergės dekanatui ėmė vadovauti, Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus sprendimu, paskirtas dekanas kun. Gintautas Kabašinskas. Klebonas ganytojišką veiklą atlieka Ukmergės šv. Petro ir Povilo bažnyčioje.
Iki šiol ilgus metus dekano pareigas ėjo monsinjoras Jurgis Užusienis, tačiau, pablogėjus sveikatai, atsisakė šio atsakingo darbo. Kaip teigia dekanas kun. G. Kabašinskas, jis parapijos bei dekanato darbe vadovaujasi arkivyskupijos darbo programa, kuri priimta iki 2004 metais vyksiančio Sinodo.


Nuosmukis

Skaitant ir girdint rusakalbių, "didžiojo tėvynės karo veteranų", kolūkinio kaimo apraudotojų, vėl atgijusių jedinstveninkų liaupses premjero A.Brazausko "epochos kūriniui" "Penkeri prezidentavimo metai", paskubomis išleistam Maskvoje, žmogus jau niekuo nesistebi. Juk tarsi balzamas neokomunistams skamba šios knygos skyriai: "Didysis kaimo sunaikinimas", "Melagingi keliai" ir pan. O dėl sunaikinto kaimo, tai, kaip šiandien pamenu, dar Atgimimo metais - 1989-ųjų vasarą - žinomo žaliųjų aktyvisto ir šio judėjimo kūrėjo, per anksti pasitraukusio iš gyvenimo Sauliaus Griciaus pasakojimą, kaip LKP centro komiteto pirmasis sekretorius A.Brazauskas labai supyko, kai tuomečiai žalieji apkaltino LSSR "Agropromą", kad buvo statomi valymo įrenginiai prie fermų. Sumanymas buvo lyg ir geras: fermų, pastatytų gražiausiose Lietuvos vietose, srutos upelių ir upių neterš - ainių pagarba ir dėkingumas garantuotas. Kaip tarė, taip ir padarė: pastatė net 497 valymo įrenginius. Bėda tik ta, kad pusė jų neveikė nuo pat pirmos dienos. O kelios dešimtys tų įrenginių buvo iškart užkonservuota. Tai reiškė štai ką: išdraskyti varikliai, supjaustyti laidai - žodžiu, griuvėsiai. Milijoninės lėšos iššvaistytos. Atrodė, teisti reikėjo. Reikėjo, žinoma. Tačiau niekas savų nesodino nei tada, nei dabar. Geriausiu atveju, laukiama "senaties termino", o jeigu jau prispiria prie sienos akivaizdūs faktai, pavyzdžiui, su Viešųjų pirkimų tarnybos vadovu, Ministras Pirmininkas net Valstybės kontrolės išvadas nė nemirktelėdamas pavadina gandais ar žiniasklaidos prasimanymais. Tuose reikaluose ypač įgudusi Premjero spaudos atstovė N.Pumprickaitė, komentuojanti savo šefo pasisakymus įvairiais klausimais. Reikia pripažinti, kad šios ponios meistriškumas iš juodo daryti baltą ir atvirkščiai, išryškėjęs dar nuo jos darbo įvairiose televizijose laikų, dabar tapo tiesiog didmeistriškas.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija