Pasirinkai skausmingą
kančios kelią
Vilkaviškiečiai surado antrojo R.Kalantos - Antano
Kalinausko - kapą
 |
Antanas Kalinauskas |
Lietuvos Respublikos Seimas gegužės
14 dieną paskelbė atmintina diena. Prieš 30 metų Romo Kalantos
žygdarbis atkreipė pasaulio dėmesį į Lietuvos okupaciją, ir tarsi
deglas pradegino geležinę izoliacijos uždangą. R.Kalantos vieša
dvasinė akcija sujaudino ne vieno jaunuolio lietuvio širdį ir
protą, - šiais žodžiais į Vilkaviškio rajono gyventojus kreipėsi
Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius Antanas Žilinskas.
Esu tų įvykių liudytojas, mano atmintyje liko jūreivio griškabūdiečio
Simo Kudirkos, netrukus sugrįšiančio iš JAV į Lietuvą ir įsikursiančio
Pilviškiuose, ryžtas ir pasipriešinimas okupacijai. Dar vaikystės
prisiminimuose iškyla tie atmintini vakarai, kai visi kaimo gyventojai
susirinkdavo į kudirkynę paklausyti Simo, tautos patriotizmo žadintojo,
minčių.
Vilkaviškiečiai gali didžiuotis antruoju Kalanta - jaunuoliu,
kuris pasuko jo keliu. Tai Antanas Kalinauskas. Jis, paimtas
į okupacinę sovietų armiją, 1976 metais iš jos pabėgo. Motina
įkalbėjo sūnų grįžti į dalinį. Abu su motina traukiniu nuvyko
į Gulbino miestą Latvijoje, kur Antanas tarnavo. 1976 m. rugpjūčio
10 d. motina liko stotyje laukti žinios iš kareivių, o sūnus kareivinėse
apsipylė benzinu ir liepė kareiviams žiūrėti, kaip už Lietuvą,
laisvę ir Dievą dega lietuvis. Jis mirė kitą dieną. Tik po dviejų
mėnesių leido lavoną iškasti ir pasiimti. Parvežtą palaidojo Vilkaviškyje.
Šios žinios apie A.Kalinauską buvo išpausdintos Lietuvių enciklopedijos
37 tome, išleistame 1985 metais. Šį faktą netikėtai užtiko Krašto
muziejaus darbuotoja Irena Pilkauskaitė.
Krašto muziejaus direktorius A.Žilinskas per vietinę spaudą kreipėsi
į žmones ir prašė atsiliepti žinančiuosius, kur yra drąsaus jaunuolio
kapas ir jo artimieji. Žmonės neliko abejingi. Greičiausiai buvo
surastas A.Kalinausko kapas. Pasirodo, su Antanu iki aštuntos
klasės mokėsi Krašto muziejaus darbuotoja Lina Juselienė.