Prieš dešimt metų paskelbtas „Susirinkimo katekizmas“

Minint "Katalikų Bažnyčios katekizmo" (KBK) paskelbimo dešimtąsias metines, spalio 8-11 dienomis Vatikane vyko tarptautinis katechetikos kongresas, kuriame bandyta įvertinti dokumento reikšmę ir jo priėmimo vietinėse Bažnyčiose ypatybes. Kongrese dalyvavo pasaulio vyskupų konferencijų atstovai, nacionalinių katechezės tarnybų vadovai, KBK redakcinės komisijos nariai. Kongresą surengė Tikėjimo doktrinos kongregacija ir Kunigų kongregacija, kuri koordinuoja katechetinę veiklą Bažnyčioje.
Per praėjusį nuo paskelbimo dešimtmetį "Katalikų Bažnyčios katekizmas" tapo viena labiausiai pasaulyje skaitomų knygų, tikru bestseleriu. Jis buvo išverstas į daugiau kaip 60 kalbų ir parduota beveik dešimt milijonų egzempliorių. Visa tai rodo, kad KBK tikrai buvo lauktas dokumentas, pozityviai priimtas, ir jis teikia didelę naudą krikščionių bendruomenėms. Visgi šiam katekizmui, kuris perteikia Bažnyčios mokymo kompendiumą, yra iškilę nemažai sunkumų ir iššūkių: perdėto sekuliarizmo reiškinys, kai kurių teologinių srovių keliamos abejonės dėl Apreiškimo išbaigtumo, religinis ir kultūrinis pliuralizmas, žavėjimasis sektantiškais sąjūdžiais, ypač "New Age", sinkretiškas tikėjimo priėmimas.
Kongreso dalyviai priimtame baigiamajame kreipimesi priminė pasaulio vyskupams jų "pirmutinę atsakomybę už katechezę ir gerą katechetų rengimą dalinėse Bažnyčiose". Taip pat buvo priminta kunigams, kad jų gautas Kunigystės sakramentas įpareigoja būti tikėjimo mokytojais. Šeimų tėvams per Santuokos sakramentą yra "suteikta malonė ir atsakomybė krikščioniškai auklėti savo vaikus". Apskritai katechezės efektyvumą pirmiausia garantuoja "adekvati tikėjimo atmosfera, įsivyravusi bendruomenėje, kurią turi nuolat skatinti savo darbui atsidavę katechetai".

Katekizmas - kolegialiai parengtas Bažnyčios magisteriumo dokumentas

Spalio 11 dieną, Apaštališkųjų rūmų Klementinos salėje priėmęs per audienciją tarptautinio katechetikos kongreso narius, popiežius Jonas Paulius II pirmiausia pažymėjo, jog kaip tik šią dieną prieš 40 metų (1962-ųjų spalio 11 d.) popiežius Jonas XXIII iškilmingai atidarė II Vatikano Susirinkimą. Dėl "nuolatinio rėmimosi" Susirinkimo dokumentais, kurie ir šiandien katalikams lieka "patikimu kompasu" tikėjimą perteikiant kasdieniame gyvenime, "Katalikų Bažnyčios katekizmą" visiškai teisėtai galima vadinti "II Vatikano Susirinkimo katekizmu", sakė Šventasis Tėvas.
Dėl savo universalumo ir nesenstančio tinkamumo šis katekizmas tikrai yra "privilegijuota dovana", pateikta naudotis Katalikų Bažnyčiai ir kiekvienam individui. KBK dėl "jame išbaigtai ir integraliai pateikto katalikų tikėjimo tiesų išaiškinimo" su visu tų tiesų esminiu turiniu "įgalina dar geriau pažinti pozityviu ir nuoširdžiu būdu tai, ką Katalikų Bažnyčia tiki ir švenčia, kaip gyvena ir meldžiasi". Popiežius pavadino šį katekizmą "kolegialiai parengtu Bažnyčios magisteriumo tekstu", nes redakcinė komisija nuolat konsultavosi su pasaulio vyskupais ir atsižvelgė į jų pasiūlymus.
Ir pats KBK "pirmiausia yra skirtas vyskupams, kurie yra autoritetingi katalikų tikėjimo mokytojai ir svarbiausi katechezės bei evangelizacijos lyderiai". Popiežiaus paskelbtas katekizmas yra veiksminga priemonė visos bažnytinės bendruomenės tarnyboje, nes jis savo "autoriteto galia, autentiškumu ir tikrumu priklauso Bažnyčioje visuotinai pripažįstamam pontifikaliniam magisteriumui", tai yra Popiežiaus autoritetu besiremiančiam tikėjimo mokymui. Šventasis Tėvas pastebėjo, jog tas faktas, kad KBK buvo "palankiai priimtas ir visame pasaulyje plačiai publikuojamas (be kitų kalbų, jis buvo išleistas rusų, kinų, gruzinų kalbomis) netgi nekatalikiškoje aplinkoje", per pastarąjį dešimtmetį "teigiamai paliudijo tolesnį jo tinkamumą ir galiojimą".
Popiežius Jonas Paulius II paragino kongreso dalyvius ir visus katechizavimo baruose triūsiančius žmones stengtis užtikrinti, kad katekizmas dar labiau išplistų ir taptų pagrindine metodine bei konsultacine viso religinio švietimo Bažnyčioje priemone. Religinis švietimas, jeigu jis yra "aiškus ir suprantamas, motyvuotas, integralus, sistemingas ir, jeigu būtina, apologetiškas", yra Bažnyčios pastoracijos prioritetas, o katekizmas yra geriausia priemonė, padedanti pasiekti šį tikslą. "Tokia katechezė geba likti užfiksuota protuose ir širdyse, tai yra ji skatina pamaldumą, įtvirtina krikščionišką gyvenimo būdą ir atitinkamai paveikia tikinčiųjų laikyseną", - kalbėjo Popiežius.
Jis teigė, kad nors prieš dešimt metų paskelbtas "Katalikų Bažnyčios katekizmas" yra pagrindinė viso religinio švietimo priemonė, tačiau vietinės Bažnyčios gali parengti atskirus katekizmus, tinkančius saviems specifiniams poreikiams, skelbiant tikėjimo mokslą. Tokiu atveju KBK turi tapti pagrindu, rengiant vietinius katekizmus.

Vietinių katekizmų rengimo aktualumas

Kaip tik apie vieną tokį vietinio katekizmo - "Nacionalinio katekizmo suaugusiesiems" - projektą katechetikos kongrese papasakojo Pitsburgo (JAV) vyskupas Donaldas Vjuerlis. Jis sakė, kad Jungtinių Valstijų vyskupų konferencijos pasiūlyto katekizmo suaugusiesiems pirmasis parengtas tekstas jau išsiuntinėtas visiems šalies vyskupams, kad jie galėtų pateikti pasiūlymų ir pataisų. Kaip tikimasi, galutinai šis katekizmo tekstas JAV episkopate turės būti patvirtintas 2003 metų pabaigoje.
Vyskupas D.Vjuerlis, kuris yra katekizmo suaugusiesiems redakcinės komisijos pirmininkas, kongreso dalyviams aiškino, kad jis "buvo parašytas ir skirtas naujosios kartos suaugusiesiems, sutelkiant dėmesį į naująją evangelizaciją". JAV vyskupai nusprendė imtis rengti tokį katekizmą 2000 metų birželį, pritaikant visuotinio "Katalikų Bažnyčios katekizmo" turinį specifiniam Jungtinių Valstijų kultūriniam kontekstui. Kaip žinoma, šios šalies kultūrinė aplinka pasižymi ypatingu moderniškumu, aukšto lygio sekuliarumu bei įvairiomis kultūrinėmis tradicijomis. Katalikų Bažnyčios mokslas tikintiesiems turi būti absoliutus moralinis imperatyvas, nesikeičiantis vadinamajame demokratiniame procese ir nepriklausantis nuo "tautos daugumos" aprobavimo. Šiuo atžvilgiu "Katalikų Bažnyčios katekizmas" yra ypač vertinga katechezės ir religinio švietimo priemonė.
Ta proga vyskupas D.Vjuerlis paaiškino, kad Jungtinėse Valstijose katechetinę medžiagą rengia ir platina ne episkopatas, bet komercinės struktūros. Todėl JAV vyskupų konferencija pradėjo vykdyti programą, kuria siekiama patikrinti, kiek katechetiniai tekstai atitinka visuotinį katekizmą. "Dabar kiekviena rimtesnė leidykla, prieš publikuodama jau parengtą katechetinę medžiagą, atsiunčia ją patikrinti vyskupų komisijai", - sakė vyskupas. Savo ruožtu dauguma JAV vyskupijų reikalauja, kad katechetiniai tekstai, kurie naudojami jų parapijose ir mokyklose, turėtų atitinkamą pažymą, jog jie suderinti su visuotiniu katekizmu.
Katechetikos kongrese kalbėjo Austrijos sostinės Vienos arkivyskupas kardinolas Christofas Šionbornas, kuris yra vienas pagrindinių "Katalikų Bažnyčios katekizmo" rengėjų - buvo redakcinės komisijos atsakingasis sekretorius. Kaip sakė kardinolas, praėjusio dešimtmečio patirtis rodo, kad Bažnyčiai reikalingas naujas ir gerai parengtas mažesnis katekizmo variantas, kuriuo galėtų naudotis kiekvienas "vidutinis katalikas". Daugelio nuomone, dabartinis didelės apimties ir išsamus KBK (jame iš viso yra daugiau kaip 2800 straipsnių) yra naudingas teologijos studentams, katechetikos profesionalams ir įvairiems ekspertams. Tačiau jis yra "gana sunkus" eiliniams katalikams, kuriems reikalingas paprastesnis tikėjimo vadovas.
Kardinolas Ch.Šionbornas patvirtino, jog paprašė Šventąjį Tėvą, kad jis pritartų ("jeigu mano, kad tai naudinga ir būtina") naujo mažesnio katekizmo rengimo projektui, kuris remtųsi pagrindiniu "Katalikų Bažnyčios katekizmu". Tačiau kardinolas pripažino, kad, rašant gerą nedidelį katekizmą, reikia šv. Petro Kanizijaus arba šv. Roberto Belarmino "genialumo". Šie abu autoriai XVI amžiuje parašė populiarius mažuosius katekizmus. Šv. Petro Kanizijaus "Krikščionių mokslo santrauka", kurioje pateikta 211 klausimų ir atsakymų apie tikėjimą, buvo išversta į 15 kalbų. Šv. Robertas Belarminas parašė pirmą mažąjį katekizmą vaikams, o vėliau - kiek didesnį variantą mokytojams.

„Tikėjimas nėra medžiaga intelektualiniams eksperimentams“

Pagrindinį pranešimą tarptautiniame katechetikos kongrese, skirtame "Katalikų Bažnyčios katekizmo"dešimtmečiui, perskaitė jo rengimo redakcinės komisijos pirmininkas, Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektas kardinolas Jozefas Ratcingeris. Jis pažymėjo, kad iš esmės katekizmo paskelbimas buvo teigiamai priimtas, nes buvo laukta tokio fundamentalaus dokumento, kuriuo būtų galima remtis ir į jį orientuotis po II Vatikano Susirinkimo nulemtų pokyčių. Tačiau tam tikruose Vakarų pasaulio katalikų intelektualų ir teologų sluoksniuose KBK "atsimušė į skepticizmo ir netgi atmetimo sieną", ypač ten, kur buvo pereita prie "įvairiopų eksperimentų", atvedusių į liturgijos nukrypimus. Buvo teigiama, jog naujasis katekizmas neva apriboja "teologinės saviraiškos laisvę", jame neatsispindi šiuolaikinių Šventojo Rašto tyrimų rezultatai ir ekumenizmo poreikiai.
Į šią kritiką kardinolas J.Ratcingeris taip atsakė: "Tačiau pirmiausia tikėjimas nėra intelektualinių eksperimentų medžiaga, bet tvirtas pagrindas (...), dėl kurio mes galime gyventi ir mirti". Dėl stipriausių kritikos išpuolių, jog esą KBK pernelyg dažnai remiasi tiesioginiais Naujojo Testamento žodžiais, ignoruodamas istorinius Biblijos analizės metodus ir jų laimėjimus, kardinolas sakė, kad Šventojo Rašto tyrinėtojų nuomonės greitai keičiasi ir yra dažnų diskusijų objektas. Tuo tarpu "Katalikų Bažnyčios katekizmas" turi likti ilgalaikiu tikėjimo mokymo vadovu, todėl tiesiogiai remiasi Dievo žodžiu, kaip "gyvuoju šaltiniu".
Kardinolas J.Ratcingeris sakė, kad "katekizmas yra ne teologijos knyga, bet tikėjimo mokslo vadovas". Šis skirtumas dažnai šių dienų teologų nėra tinkamai suvokiamas, nes teologija dabar atitolusi nuo intelektualinių svarstymų, "ką galima tikėti ir kuo negalima". Esant tokiai tendencijai, gali atsitikti taip, kad tikėjimas taps "vien tik mūsų pačių mąstymo rezultatu ir niekuo nesiskirs nuo religijos filosofijos". Tuo tarpu teisingai suvokta teologija yra pastangos geriau suprasti Apreiškimą, kad būtų tikresnis tikėjimo išpažinimas. Kardinolas priminė "Katalikų Bažnyčios katekizme" cituotus šv.Augustino žodžius: "Aš tikiu, kad suprasčiau, ir suprantu, kad geriau tikėčiau". Pagrindinis katekizmo tikslas kaip tik ir yra perteikti apreikštąjį tikėjimo mokslą Bažnyčioje priimtomis nuosaikiomis formuluotėmis, kurios būtų ne teologų diskusijų objektas, bet Apreiškimo liudijimas ir skelbimas pagal "tikėjimo saugumo" reikalavimus.
O dėl kritikos, jog KBK nepakankamai jautrus ekumeniniams reikalams, tai kardinolas J.Ratcingeris sakė, jog dokumento "esminis ekumeninis įnašas" yra aptarimas "Nuteisinimo tikėjimu" teologinės doktrinos, kuri yra pagrindinis protestantų ir katalikų diskusijų klausimas etikos srityje. Be to, negalima nustatyti katekizmo ekumeninių aspektų, jeigu vien tik bus apsiribojama peržvalga cituotų ekumeninių dokumentų sąrašu ir jei bus tikrinama, kaip dažnai jais remiamasi. KBK pabrėžiamą krikščionių vienybės temą galima nustatyti tik tada, jeigu dokumentas yra skaitomas kaip visuma.
Kardinolas kalbėjo apie sėkmingą KBK mintį liturgijos ir sakramentų klausimais, ypač išryškinant visoms inkultūracijos formoms privalomą "kosminį dėmesį". Tokios redakcinės komisijos pastangos peržengti tautinių kultūrų ribas, išryškinant krikščioniškojo tikėjimo visuotinumą, susilaukė teigiamo atgarsio visuose pasaulio regionuose ir socialiniuose sluoksniuose. Jeigu nebūtų įmanoma visuotinai suprantamu kalbos stiliumi parengti knygos, išdėstyti tai, ką krikščionys tiki, tada Bažnyčios vienybė, tikėjimo vienybė ir žmonijos vienybė būtų tik fiksacija, sakė kardinolas J.Ratcingeris.
Jis dar kartą su apgailestavimu priminė, kad "liturgijos reforma tam tikros Bažnyčios dalies buvo suvokta vienpusiškai racionaliai - tik kaip religinio pamokymo forma - ir dėl to dažnai kultūriniu atžvilgiu buvo nuskurdinta tiek bažnytinės architektūros srityje, muzikoje, tiek ir apipavidalinant liturginę erdvę bei švenčiant. Ne tik liturginės reformos vienpusiškas interpretavimas apėmė tik pamaldų dalyvių poreikius, bet dar ir "sumenkinamas didysis kosminės liturgijos užmojis, o kartu apgailėtinai susiaurinama jos platuma ir dinamika". Katekizmas kaip tik ir siūlo veiksmingas priemones prieš tokius nukrypimus, ko ir vylėsi naujosios tikinčiųjų kartos.
Kardinolas J.Ratcingeris aiškina, kad sunkiausia buvo rengti tą KBK dalį, kurioje aptariami moralės ir etikos klausimai. Šios problemos, ypač politinė ir socialinė etika bei bioetika, šiuo metu yra ypač aktualios. Jose, kaip ir santuokos, šeimos, seksualinės etikos srityse, pirmiausia svarbu ginti žmogaus orumą ir gyvybę. Pasiremiant didžiaisiais Bažnyčios mokytojais, ypač šv.Augustinu, katekizme aiškinama, jog moralė yra mokymas apie laimingą gyvenimą. Tačiau įgimtas žmogaus laimės troškimas nėra subanalinamas, bet pasiremiama tikruoju krikščionišku amžinosios laimės suvokimu, susiejant jį su Jėzaus pamokslo nuo kalno palaiminimais ir atsakomybe.

Katekizmo rengimo etapai

Nuo senųjų laikų katekizmu (gr."katechesis" - pamokymas) Bažnyčioje vadinama krikščionių tikėjimo ir moralės santrauka (glaustas išdėstymas, kompendiumas), kuris naudojamas per katechezę, religijos mokymą ir rengiant Pirmajai Komunijai. Iki II Vatikano Susirinkimo pagrindinis Katalikų Bažnyčioje buvo po Tridento Susirinkimo popiežiaus šv.Pijaus V 1566 metais paskelbtas "Romos katekizmas" ("Catechismus Romanus"). Taip pat gerai žinomas XX a. pradžioje paskelbtas "Šv.Pijaus X katekizmas", išsiskyręs aukštu filosofiniu ir teologiniu lygiu.
Po II Vatikano Susirinkimo (1962-1965) iškilo poreikis parengti naują katekizmą visai Bažnyčiai, atsižvelgiant į vykusias liturgines reformas bei šių laikų visuomeninius pokyčius. Tai tuo labiau buvo svarbu, kad posusirinkiminiu laikotarpiu prasidėjo kardinolo J.Ratcingerio paminėti eksperimentai ir Bažnyčios mokymo iškraipymai katechetikos srityje. Ypač karštas diskusijas sukėlė "Olandijos katekizmas", gana neadekvačiai aiškinęs kai kuriuos doktrinos klausimus. 1985 metais popiežiaus Jono Pauliaus II sušaukto neeilinio Vyskupų Sinodo tėvai, svarstydami prieš 20 metų pasibaigusio II Vatikano Susirinkimo reformų įgyvendinimo rezultatus, išreiškė pageidavimą, kad būtų parengta Summa Catechistica posusirinkiminei Bažnyčiai.
Pasiūlymą šiuo klausimu minėtame Sinode pateikė Bostono (JAV) arkivyskupas kardinolas Bernardas Lo, kuris sakė, jog reikalingas naujas "Susirinkimo katekizmas", kad būtų identifikuotas Bažnyčios mokymas tikėjime, liturgijoje ir moralėje ir kad jis taptų pagrindu visiems kitiems katekizmams, kurie rengiami dalinėse Bažnyčiose. Šiam pasiūlymui pritarė dauguma Sinodo tėvų (146 balsavo už, tik šeši - prieš ir du susilaikė). Palaikydamas šią pasaulio episkopato nuostatą, popiežius Jonas Paulius II 1986 m. birželio 10 d. įsteigė naujojo katekizmo rengimo komisiją. Šios komisijos, sudarytos iš šešių kardinolų ir šešių vyskupų (vėliau dar buvo sudarytas septynių vyskupų redagavimo komitetas ir 40 ekspertų bei patarėjų grupė), pirmininku buvo paskirtas kardinolas J.Ratcingeris.
Pirmasis naujojo katekizmo projektas buvo parengtas 1989 metų lapkritį ir išsiuntinėtas pasaulio vyskupams, kad jį aptartų ir pateiktų pastabas. Katekizmas buvo labai aktyviai aptariamas, ir tai rodo tas faktas, jog Romą pasiekė net 24 tūkst. pasiūlymų ir pataisų iš 938 atskirų vyskupų ir vyskupų konferencijų. Aktyviausi buvo Amerikos (40 proc. visų pasiūlymų) ir Europos (31 proc.) ganytojai. Atsižvelgus į šiuos pasiūlymus, buvo parengta pataisyta naujo katekizmo redakcija, kurią 1992 m. birželio 25 d. aprobavo popiežius Jonas Paulius II. ("Katalikų Bažnyčios katekizmo" rengimo darbinė kalba buvo prancūzų; galutinė, lotyniškoji KBK redakcija išleista 1997 metais.)
1992 m. spalio 11 d., minint II Vatikano Susirinkimo pradžios 30-ąsias metines, Šventasis Tėvas savo apaštaline konstitucija "Fidei depositum" naująjį "Katalikų Bažnyčios katekizmą" oficialiai pristatė pasaulio krikščionims. "Prašau Bažnyčios ganytojų ir tikinčiųjų šį katekizmą priimti su vienybės dvasia ir stropiai juo naudotis atliekant savo misiją - skelbiant tikėjimą ir kviečiant gyventi pagal Evangeliją, - rašė Popiežius. - Tegul jis tarnauja atsinaujinimui, kurio siekti Šventoji Dvasia nuolat kviečia Dievo Bažnyčią".
Netrukus, 1992 m. gruodžio 8 d., per Švč.Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventę (per šią šventę 1965 metais buvo užbaigtas II Vatikano Susirinkimas), popiežius Jonas Paulius II drauge su dideliu būriu kardinolų ir vyskupų Švč.Mergelės Marijos didžiojoje bazilikoje aukojo padėkos šv.Mišias už naująjį katekizmą. Šventasis Tėvas išreiškė viltį, kad KBK, kaip Susirinkimo mokymo "visiškai subrendęs vaisius", taps puikia priemone perduodant krikščioniškąjį tikėjimą šių laikų žmonėms.

Mindaugas BUIKA

© 2002"XXI amžius"