Atnaujintas 2002 m. lapkričio 13 d.
Nr.85
(1092)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Susitikimai
Krikščionybė ir pasaulis
Darbai
Žvilgsnis
Atmintis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis
Istorijos vingiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Prezidentas atsako į XXI amžiaus klausimus
Po V.Adamkaus apsilankymo redakcijoje...

Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus

Liberalizmo idėjos, liberalizmo demokratinės laisvės suvokimas gan dažnai pasibaigia teiginiu “Įstatymų rėmuose daryk ką nori – tik nekenk kitam”. Deja, įstatymus kuriantys žmonės taip pat nėra tobuli, nors žmonijai ir yra prieinami Dešimt Dievo įsakymų. Bent kiek doresnis žmogus supranta, kad žudymas, ištvirkavimas, azartiškas pinigų troškimas nėra geri dalykai. Tačiau Lietuvoje įsigalint naujai mąstymo tradicijai, turint galimybę pasinaudoti naujausiais mokslo pasiekimais, vis aštriau susikerta amžinieji moralės dėsniai ir civilizacijos raiška. Puikus pavyzdys – mėginimas legalizuoti ir įteisinti prostituciją. Daugelis žmonių tai vertina kaip atsisakymą kovoti su akivaizdžiu blogiu, ne tik jį toleruojant, bet savotiškai padedant plisti. Gal Jūs galėtumėte išsakyti savo požiūrį šiuo klausimu?
Mano draugas Vytautas Kavolis yra sakęs: “Ko vertas liberalizmas, jei jis kalba tik apie laisvę”. Iš tiesų šiandien labai svarbu kalbėti ne tik apie laisvę, bet ir apie atsakomybę, apie vertybes, kurios mus jungia, kurioms turėtume įsipareigoti.
Jau kuris laikas gyvename atviroje demokratinėje visuomenėje. Tokioje visuomenėje nėra vienos ideologijos monopolio. Joje negali būti ir iš šalies primestos tvarkos. Tvarką tokioje visuomenėje privalome susikurti mes patys. Tai nėra lengva. Ne visada mums sekasi. Kaip sakė Vydūnas, “iš vergovės pasileidę, dažnai tik pasileidę ir palieka”. Laisvė turi būti auginama. Turime išmokti ją pagrįsti asmenine atsakomybe. Turime ją suderinti su įsipareigojimais bendruomenei, tautai. Ir čia yra reikalingas atviras dialogas tarp skirtingai mąstančių, skirtingus požiūrius turinčių žmonių. Dialoge išryškėja ne tik skirtybės, bet ir bendri principai, bendros vertybės. Išryškėja takoskyra tarp gėrio ir blogio.


Kodėl Bažnyčia Lietuvoje nepaprastai populiari?

Kun. dr. Hansas Fridrichas Fišeris dailininko Valentino Antanavičiaus kūrybos parodoje

Kunigas dr. Hansas Fridrichas Fišeris (Hans Friedrich Fischer) mano, jog Katalikų Bažnyčia Lietuvoje tuo populiaresnė, kuo mažiau kišasi į politiką. Buvęs Vilniaus kunigų seminarijos rektorius atkreipia dėmesį, kad per visą nepriklausomybės laikotarpį, kai tik Bažnyčia mėgino pasisakyti svarbiais tikėjimo, tiesos klausimais, ji sulaukdavo itin priešiškos politikų reakcijos. "Komunizmo žlugimas Lietuvoje nesugriovė Bažnyčios izoliacijos, bet jos balsas šiandieninėje visuomenėje nėra stiprus",- sako "XXI amžiaus" pašnekovas, šiuo metu Vilniaus seminarijoje dėstantis Bažnyčios istoriją ir Sakramentų teologiją. Neseniai pasibaigusioje Frankfurto knygų mugėje jis skaitė pranešimą "Kryžių šalies Bažnyčia akistatoje su sovietinės sistemos ir šiandieninės laisvų nuomonių rinkos iššūkiais". Kelerius metus Vilniuje gyvenantis kun. H.F.Fišeris teigia, kad Bažnyčia Lietuvoje naujoms problemoms vis dar ieško įprastų atsakymų iš rezistencijos laikų, o tokia laikysena jau nebepatenkina žmonių lūkesčių. Tuo tarpu, kunigo įsitikinimu, Bažnyčia turėtų garsiai šaukti apie itin neteisingą dabartinės valdžios socialinę politiką ir kitas visuomenės žaizdas. Tam būtų galima prisiminti ir pasipriešinimo sovietinei santvarkai patirtį, kai Bažnyčia, nepaisydama persekiojimų, gynė visų žmonių teises.