XXI amžius

Veiklių žmonių dvasinis centras
Paminėtas Lietuvių katalikų mokslo akademijos 80-metis

Vaizdai iš minėjimo (iš kairės): kun. dr. Artūras Jagelavičius,
mons. prof. Vytautas Kazlauskas, Kauno kunigų seminarijos rektorius
kun. Aurelijus Žukauskas

Ričardo Šaknio nuotraukos

1922 m. spalio 22 d. Kaune vyko Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) steigiamasis susirinkimas. Tad šį rudenį LKMA Vilniuje, Kaune bei kitose vietovėse paminėjo 80-ąsias veiklos metines. Spalio 25 dieną Vilniuje, Šv. Kazimiero bažnyčioje, šv. Mišių koncelebracijai vadovavo vysk. J.Boruta, SJ, pasakęs pamokslą bei taręs įžanginį žodį surengtoje konferencijoje. Dr. A.Vasiliauskienė apžvelgė LKMA genezę, apie LKMA humanitarines veiklos kryptis bei perspektyvas kalbėjo akademikas Antanas Tyla, tiksliuosius mokslus pristatė akad. Sofija Kanopkaitė.
Kaune LKMA jubiliejus paminėtas spalio 26 dieną Katalikų teologijos fakultete. Šv. Mišias fakulteto koplyčioje aukojo Kauno kunigų seminarijos rektorius kun. Aurelijus Žukauskas, mons. prof. Vytautas Kazlauskas ir kun. dr. Artūras Jagelavičius, pasakęs pamokslą, kuriame taip perteikė daugelio žymių mokslininkų mintis apie tikėjimą, mokslo ir tikėjimo santykį: "Rašytojas Maksimas Gorkis vaizduoja vieną nakvynės namų gyvenimo sceną. Ankstyvą rytą vienas po kito pabunda keliauninkai ir žiovaudami pradeda savo dieną. Tarp jų - mahometonas. Jis atsiklaupęs pasineria į rytmetinę maldą - pokalbį su Dievu, su Aukščiausiąja pasaulio Tiesa. Nakvynininkai, sustoję už jo, smalsiai žiūri ir niekaip nesupranta, kaip galima tikėti Dievą ir viešai Jam melstis. Bet jie sielos gelmėse junta paslaptingą ilgesį bei norą tikėti šviesos pasaulį, esantį virš žemės tamsybių, anapus materijos.
Kai mahometonas baigė maldą, vienas iš smalsuolių nedrąsiai paklausė: ,,Gerbiamasis, ar yra Dievas?" Ir visi mirtinoje tyloje laukė atsakymo, - nes čia buvo iškeltas didysis žmonijos klausimas.
1937 metais mirė anglų fizikas Ernestas Rezerfordas, Kembridžo universiteto profesorius. Tai vienas atominės fizikos pagrindėjų, Nobelio premijos laureatas. Jam pirmajam pavyko suskaldyti atomo branduolį. Tas mokslo milžinas taip kalbėjo apie tikėjimą: ,,Mokslo žmogus, kuris atskleidžia būties paslaptis, negali netikėti Dievą. Klaidinga žmonių nuomonė, kad mokslininkai, kurie įsigilinę į daiktų esmę, dėl to turi tapti labiau netikintys už kitus. Priešingai, mūsų darbas suartina su Dievu. Mokslas daro mus nuolankesnius prieš tą milžinišką jėgą, kurios akivaizdoje žmogaus darbai tėra niekas, nors žemėje jie būtų laikomi labai didelės apimties".
Kam teko mokytis fizikos, tas gerai žino vokiečių fiziko M. Planko (1858-1947), Nobelio premijos laureato, vardą. Jis pagrindė kvantų teoriją, be kurios nebūtų mokslo apie atominę energiją. Žlugus Hitlerio valdžiai, tas mokslininkas važinėjo po Vokietijos universitetus, skaitydamas paskaitas, kuriose pabrėždavo, kad Dievas viešpatauja visose srityse. Savo paskaitoje ,,Religija ir gamtamokslis" rašė: ,,Kur ir kiek mes tik galime įžvelgti, nėra prieštaravimo tarp religijos ir gamtamokslio. Religija ir gamtamokslis vienas kito neišstumia, kaip kai kurie mano, o vienas kitą papildo. Tiesioginis įrodymas, kad religija sutinka su gamtamoksliu, tai faktas, jog didieji visų laikų gamtininkai, kaip Kepleris, Niutonas, Leibnicas, buvo persunkti gilaus tikėjimo".
Dabar susipažinkime su Verneriu Braunu (g. 1912), Hantsvilio tolimųjų erdvių skraidymo centro vadovu. Kurti raketas jis ėmėsi dar Antrojo pasaulinio karo metu, o vėliau sukūrė raketą milžiną, kuri padėjo žmogui pasiekti mėnulį. Jo, kaip raketų išradėjo, vardas liks įamžintas astronautikos istorijoje. 1936 m. vasario 10 d. dienraščio ,,Chicago American" priede V.Braunas išspausdino savo straipsnį ,,Mano tikėjimas". Šiame įdomiame pareiškime jis rašė: ,,Yra dvi stiprios galybės, kurios dabar atstovauja mūsų civilizacijai, - tai mokslas ir religija. Per mokslą žmogus veržiasi daugiau pažinti kūrimo paslaptis, per religiją ieško pažinti Kūrėją. Nė viena iš tų šakų neveikia nepriklausomai. Man būtų sunku suprasti mokslininką, kuris nepripažintų šios visatos esme esant Aukščiausiąjį protą, taip pat sunku būtų suprasti teologą, kuris paneigtų mokslo pažangą. Mokslas ir religija nėra nepriklausomos ir priešingos jėgos. Ne, jos yra seserys. Ir mokslas, ir religija siekia gražesnio pasaulio. Mokslas siekia sukontroliuoti gamtos jėgas mumyse". Filosofas F. Bekonas sakė: ,,Truputis mokslo tolina žmogų nuo Dievo, bet gilesnis mokslas priartina prie tikėjimo".
Pradėdamas jubiliejinę konferenciją, arkivyskupas S.Tamkevičius, SJ, džiaugėsi, kad šis renginys, kaip ir kiekvienas kitas, žmones išjudins, privers pamąstyti, naujai įvertinti ir ieškoti naujų kelių, kurie atneštų vaisių ateičiai. Arkivyskupas Katalikų akademiją traktavo kaip tvirtą dvasinį centrą, vienijantį tikėjimo skelbėjus ir mokslo žmones. Linkėjo Akademijai atsinaujinti amžiumi, kiekvienam nariui tapti spyruokle, judinančia kitus, į savo gretas įtraukti kuo daugiau veiklių žmonių. Katalikų akademija, turėdama garbingą ir šviesią praeitį, ir šiandien turėtų būti matoma kaip veiklos centras, daugeliu atvejų tampantis ir Bažnyčios balsu, kalbėjo arkiv. S.Tamkevičius. LKMA istoriją apžvelgė dr. M.Bloznelis, VDU Senato pirmininkas prof. E.Aleksandravičius žvelgė į Katalikų akademiją, kaip pats prelegentas sakė, iš šalies, nagrinėjo LKMA reikšmę ir ateities prognozes (,,LKMA vaidmuo vakar ir šiandien".) Dr. A.Raškinio pasisakymas ,,Šiuolaikiniai LKMA uždaviniai" buvo diskusijų tema. Pasisakė F.Palubinskas, V.Malinauskas, V.Valiušaitis, A.Nistelienė ir kt. Koncertavo VDU merginų kamerinis choras (vadovas Viktoras Masevičius).
Reikia tik pasidžiaugti, kad LKMA narys, Daugailių Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas, garbės kanauninkas Petras Baltuška Daugailių bažnyčioje, aptarnaujamoje koplyčioje Juknėnuose bei Vajasiškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, spalio 27 dieną organizavo LKMA 80-mečio paminėjimą, gražiai susiedamas Katalikų mokslo akademijos veiklą su Misijų diena bei Evangelija apie pagrindinius Dievo įsakymus - mylėti Dievą ir artimą. Pranešimą ,,Utenos krašto dvasininkų veikla LKMA" skaitė dr. A.Vasiliauskienė.
LKMA 80 metų kelias (su pertrauka) buvo gana sudėtingas, jos veikloje reikia išskirti tris laikotarpius: prieškario Lietuvos (1922-1940), išeivijos (1956-1992) ir Akademijos sugrįžimą į Lietuvą (1990 metais ji buvo atkurta, o 1992 metais į Lietuvą iš Romos buvo perkelta ir jos Centro valdyba). Akademijos atliktų darbų gausą ir svarbą liudija skaičiai: organizuota 17 suvažiavimų, išleista 112 leidinių, išeivijoje įkurta 12 LKMA skyrių, Lietuvoje iš įkurtųjų skyrių veikia šeši, 43 savo narius LKMA išrinko akademikais, septynis - garbės nariais. Katalikų akademijos narių veikla įvertinta išrenkant juos Lietuvos mokslų akademijos akademikais, suteikiant Lietuvos bei užsienio aukštųjų mokyklų garbės daktaro vardus, miestų garbės piliečių vardus, įteikiant valstybinius apdovanojimus (ordinus ar medalius) bei kitaip pagerbiant.
LKMA, išugdžiusi tiek brandžių asmenybių, žengdama į devintąjį savo istorijos dešimtmetį, turėtų tapti svariu jaunų mokslininkų traukos centru.

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ