Atnaujintas 2002 m. lapkričio 27 d.
Nr.89
(1096)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Kultūra
Žvilgsnis
Literatūra
Nuomonės
Kryžkelės


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Dž.Bušas: kas pasirinks Lietuvą priešu, taps JAV priešu

Istorinis JAV prezidento Džordžo Bušo susitikimas su žmonėmis Vilniaus Rotušės aikštėje

JAV prezidentas Džordžas Bušas su žmona Lora Buš penktadienio vakarą atvyko į Vilnių pasveikinti Lietuvos žmonių, šaliai sulaukus kvietimo tapti NATO nare, ir susitikti su visų trijų Baltijos valstybių vadovais. Jungtinių Amerikos Valstijų laineris "Boeing 747-200B" su aukštaisiais svečiais Tarptautiniame Vilniaus oro uoste nusileido kelios minutės po 19 val. - 36 minutėmis vėliau, negu buvo laukiama. Mat į Vilnių JAV vadovas atvyko iš Sankt Peterburgo, kur po Prahoje vykusio NATO viršūnių susitikimo kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.


Variantai

Kai kuriuose Lietuvos dienraščiuose, ypač viename iš jų, nuolat spausdinusio Vytauto Domininko Šustausko svaičiojimus prieš JAV prezidento Džordžo Bušo atvykimą ir NATO viršūnių susitikimą Prahoje, pasirodė aiškiai tendencingi straipsniai. Visų pirma apie tai, kokių didelių nepatogumų patirs sostinės gyventojai, kaip sutriks transporto srautai bei panašūs gąsdinimai, kaip blogai pasijus ne tik Vilniaus, bet ir Prahos žmonės. Žodžiu, buvo ir toliau siekiama sudaryti įspūdį, kad priėmimas į NATO ir galingiausios pasaulio valstybės vadovo vizitas į Vilnių nieko daugiau, išskyrus papildomas išlaidas ir nepatogumus, neduos. Reikia pasakyti, kad nemažai daliai visuomenės, paskendusios kasdieniniuose buitiniuose rūpesčiuose, tokie išvedžiojimai daro įspūdį. Kaip ir Seimo narių R.Pavilionio bei E.Klumbio agitacija prieš NATO, aiškinant, jog, ir be stojimo į Aljansą, tariamai yra kažkokios kitos alternatyvos. Aišku, yra, bet tik vienintelė - atsidurti Rusijos meškos glėbyje. Jokios kitos alternatyvos nėra ir būti negali. Juk pirmą kartą visoje Lietuvos istorijoje lietuvių tauta pasijuto žymiai saugesnė. Ir, nepaisant to, kad brukama mintis, jog Aljansas keičiasi, ir Lietuvos niekas negins. Žinoma, keičiasi, tačiau niekas neketina atšaukti kolektyvinės gynybos principo. NATO priešininkų E.Klumbio ir politikos apžvalgininko A.Račo išsigalvojimai, kad JAV siekia paversti NATO kažkokia grėsminga karine jėga, jog dabar privers siųsti Lietuvos karius kautis už JAV interesus Irake, Afganistane ir kitur, yra patys primityviausi sovietinės propagandos apmulkintų žmonių paistalai. Nesugalvojama nieko geresnio, kaip kalti labiausiai politiškai neišprususiems piliečiams mitą, esą kaip brangiai kainuojanti Lietuvai krašto apsauga. „Pagalvokit, - šaukia E.Klumbys, - kiek būtų galima iš dviejų procentų bendrojo vidaus produkto skirti švietimui, sveikatos apsaugai!“. Tačiau nei E.Klumbys, nei jo šalininkai, keikdami Ameriką ir vadinantys ją pasaulio policininku, net nemini, o tikriausiai nežino istorijos, kai turtingos ir klestinčios valstybės, nesirūpinusios savo krašto gynyba, dingo amžiams ne tik iš politinio, bet ir etninio žemėlapio.