Kova turi savo rezultatų
Lapkritis gausus tautos gyvenimui
ir visuomenei labai svarbių istorinių įvykių. Pagal tradiciją,
pirmiausia apie žuvusiuosius lapkričio mėnesiais laisvės kovose.
Jų daugybė, visų neįmanoma išvardyti. Paminėsiu tik iškiliausiujų
vardus mėnesio dienų seka.
Vyskupas Vincentas Borisevičius, sušaudytas 1946 m. lapkričio
18 d. Vilniuje. Pirmąjį Tauro apygardos vadą plk.Leoną Taunį
Kovą ir apygardos štabo viršininką Vytautą Bacevičių -Vygandą
okupantai sušaudė 1946 m. lapkričio 26 d. 1954 m. lapkričio 26
d. Maskvos Butyrkų kalėjime buvo sušaudytas Lietuvos Laisvės Kovos
Sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininkas, Lietuvos valstybės svarbaus
teisės akto 1949 m.vasario 16 d. Deklaracijos pirmasis signataras
generolas Jonas Žemaitis - Vytautas. Prieš 65-erius metus, lapkričio
26 dieną, Kaune mirė Nepriklausomybės kovų dalyvis kariuomenės
vadas generolas Silvestras Žukauskas. Gynybos pajėgų vadui okupuotoje
Lietuvoje generolui Adolfui Ramanauskui Vanagui raudonasis agresorius
įvykdė mirties nuosprendį prieš 45-erius metus, 1957 m. lapkričio
29 d.
Šie vardai šiandien minėtini kaip nenuginčijami įkalčiai karo
nusikaltėliams, kurių nei Lietuvos Temidė, nei Tarptautinis teismas
dar nesvarstė. Tačiau pirmą kartą praėjusio amžiaus istorijoje
nusikaltėlišką komunizmo ideologiją ir jos pagrindu įvykdytus
genocido nusikaltimus įvertino ir pasmerkė Tarptautinis Vilniaus
visuomeninis tribunolas. Šie vardai tapo tėvynės laisvės kovų
simboliais. Juos minėdami pagerbiame visus žuvusiuosius nepriklausomybės
kovose, 1941 metų Birželio sukilime, ginkluotame pasipriešinime,
mirusiuosius Gulago salyne ir tremtyje. Brangią kainą sumokėjo
lietuvių tauta už savo laisvę ir nepriklausomybę.
Pasitikdami svarbios reikšmės Lietuvos valstybei įvykius, nusilenkę
žuvusiųjų atminimui, oriai pasidžiaukime, nes generolo J.Žemaičio
pranašiški žodžiai, ištarti okupacinio teismo akivaizdoje, prieš
paskelbiant jam mirties nuosprendį: Aš vis tiek manau, kad kova,
kurią aš vedžiau devynerius metus, turės savo rezultatų, tampa
realybe.
Lapkričio 18-ąją visos trys Baltijos šalys minėjo Latvijos nepriklausomybės
dieną. Šias šalis vienija ne tik geografija, bet ir juodasis MolotovoRibentropo
pakto suokalbis, kuriuo buvo mėginta visiems laikams atimti tautų
teisę spręsti savo likimą.
Lapkričio 19 dieną sukako dešimt metų, kai Lietuvos Respublikos
Aukščiausioji Taryba atkūrė Lietuvos Respublikos kariuomenę.
Lapkričio 21-22 dienomis Prahoje buvo sprendžiamas naujų kandidačių
į NATO priėmimo klausimas. Nepaisant politinės spalvos pokyčių,
keičiantis Seimo ir Vyriausybės sudėčiai, Lietuvoje buvo nuosekliai
laikomasi vidaus ir užsienio politikos kurso, kuris Nacionalinio
saugumo strategijos dokumente akcentuotas taip: Svarbiausias
uždavinys yra pasiekti narystę NATO. Pagaliau dvylikos metų pastangos
- galutinai sustiprinti Lietuvos nacionalinį saugumą, pasiekė
tikslą. Narystė kolektyvinio saugumo sistemose sudaro palankias
sąlygas ekonomikai kelti ir tautinei kultūrai puoselėti.
Lapkričio 23-iąją, Lietuvos kariuomenės dieną, į Vilnių atvyko
JAV prezidentas Džordžas Bušas. Šis vizitas vertintinas dvejopai.
Pirma, žymiojo svečio dėmesys Lietuvai liudija mūsų valstybės
pastangų aukštą įvertinimą, antra, tai reikėtų priimti kaip aiškų,
bet korektišką paraginimą įsipareigoti ir toliau neprarasti tempo.
Edmundas SIMANAITIS
Jonava
© 2002"XXI amžius"