Atnaujintas 2002 m. lapkričio 29 d.
Nr.90
(1097)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Ora et labora
Visuomenė
Krikščionybė šiandien
Laikas ir žmonės
Aktualijos
Rinka
Nuomonės
Pasaulis
Atmintis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Čekistinis žargonas

Sunku net įsivaizduoti, kad bet kurios demokratinės valstybės, jau nekalbant apie Didžiojo aštuoneto vadovus, net ir privačiuose pokalbiuose drįstų panaudoti tokią retoriką, kuria neseniai nustebino Europą Rusijos prezidentas V.Putinas. Tokiu atveju lyderis bemat turėtų atsisveikinti su savo politine karjera.
Štai ką pasakė Rusijos prezidentas po Briuselyje įvykusio ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje: V.Putinas, atsakydamas į Prancūzijos laikraščio "Le Monde" klausimą, ar Rusija naudoja Čečėnijoje skeveldrines bombas, naikinant taikius gyventojus, prapliupo žurnalistą įžeidžiamomis replikomis ir pasiūlė jam atvykti į Maskvą - apsipjaustyti, kad taptų islamistu. "Jei pasiryžote tapti pačiu radikaliausiu islamistu ir jums reikia apipjaustymo, kviečiu į Maskvą. Mūsų šalyje yra šios srities specialistų. Aš rekomenduosiu padaryti jums operaciją taip, kad ten jau niekas neataugtų", - iš peties rėžė Rusijos prezidentas. Iš pradžių nedaug kas suvokė jo žodžius, nes V.Putinas kalbėjo rusiškai. O nustėręs vertėjas tos frazės neišvertė. Tik vėliau, paaiškėjus, kas buvo pasakyta, netgi V.Putino bičiulis Vokietijos kancleris G.Šrioderis ir Europos Komisijos pirmininkas R.Prodis neteko žado.
Kaip teigė Rusijos politologas M.Rogalenkovas, po tokių V.Putino tiradų netgi Kaliningrado ir NATO plėtros problema nublanko. Ši tirada nustelbė ir garsiąją V.Putino frazę: "skandinti išvietėje". O įtakingas Anglijos verslo sluoksnių laikraštis "Financial Times" netgi tam didelį straipsnį paskyrė, pavadinęs publikaciją: "Susierzinęs Putinas". "Šiuos Rusijos prezidento žodžius reikia vertinti kaip absoliučiai nepriimtinus", - rašo britų laikraštis.
Jau treji metai, kai V.Putinas vadovauja Rusijai ir visomis išgalėmis stengiasi įsitvirtinti pasaulio didžiojoje politikoje. Ir kiekvienais metais pasako po "chrestomatinį" posakį - "skandinti išvietėje" buvo skirtas vartoti Rusijoje. "Jis nuskendo", - taip apie povandeninio laivo "Kursk" katastrofą buvo pasakyta Amerikoje. O štai dabar V.Putinas "prakirto" langą į Europą. Apie jokio diplomatinio etiketo ar elementaraus mandagumo nepaisymą niekas iš pokario pasaulio politikų, išskyrus Maskvos šeimininkus, niekada neprilygo buvusiam SSRS ir SSKP generaliniam sekretoriui N.Chruščiovui. Jo buvęs vertėjas Viktoras Suchodrevas ir šiandien prisimena, į kokią keblią padėtį buvo patekęs, kai iš Jungtinių Tautų Organizacijos tribūnos N. Chruščiovas pareiškė, kad Maskva parodys špygą visiems, kurie drįs prieštarauti SSRS. To dar buvo maža. N.Chruščiovas, atsakydamas į JT delegatų priekaištus dėl sovietų armijos stiprinimo užgrobtoje Rytų Europoje, iš pradžių daužė kumščiu į tribūną. Vėliau - nusiėmęs laikrodį. Kai tas sudužo, nusiavė batą ir ėmė daužyti juo į tribūną. Kad nustelbtų kitą oratorių, kuris esą šmeižė taikingą Sovietų Sąjungos politiką.
Tuo metu Vakarams viskas buvo aišku - siautėja Blogio imperijos vadovas. O dabar pabandyk išsiaiškinti, kas ir kaip. Juk siautėja lyg ir demokratinės Rusijos vairininkas, priimtas į Didįjį septynetą, pamaloninamas Vakarų kreditais, netgi įsileidžiamas į NATO vadovybės posėdžius. Tai kurgi tas tikrasis V.Putinas? Ar tada, kai Vokietijos Bundestage sklandžia vokiečių kalba pučia miglą ir sulaukia audringų plojimų, kalbėdamas apie persitvarkiusią Rusiją, ar Briuselyje, vartodamas grubų kagėbistinį žargoną. Aišku, pačioje Rusijoje jokių abejonių tuo klausimu nekyla. Štai žiūrėkite, kokie mes! Ir užsienio kalbas mokame, ir gimtosios nepamiršome. Ta proga jau pasirodė ir anekdotai: pas Rusijos prezidento uošvę, gyvenančią Kaliningrade, užsuka kaimynė: "Ar girdėjai, jūsų Volodia Briuselyje plūstasi vos ne "matais"?“ O uošvė atsako: "Nežinau, mieloji, ką su juo daryti. Jau pusę amžiaus sulaukė, o elgiasi kaip vaikystėje…"

Petras KATINAS

© 2002"XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija