Atnaujintas 2002 m. gruodžio 4 d.
Nr.91
(1098)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Kultūra
Lietuva
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Darbai
Atmintis
Žvilgsnis
Nuomonės
Pasaulis
Kryžkelės


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Minima pirmosios lietuviškos Biblijos 400 metų sukaktis

Tarptautinėje parodoje "Biblijos vertėjas Jonas Bretkūnas" . Iš kairės: Lietuvos dailės muziejaus direktorius, parodos autorius Romualdas Budrys ir Prūsijos valstybės kultūrinio palikimo slaptojo archyvo restauravimo tarnybos vadovas Henrikas Petersas

Pirmą kartą Lietuva išvydo neįkainojamą kultūros vertybę - pirmąjį Biblijos vertimą į lietuvių kalbą. XVI amžiaus mūsų raštijos unikumas - aštuoni rankraštiniai Biblijos vertimo tomai - eksponuojami tarptautinėje parodoje "Biblijos vertėjas Jonas Bretkūnas", kuri lapkričio 27-ąją iškilmingai atidaryta Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje. Paroda skiriama lietuviškos Biblijos 400 metų sukakčiai. J.Bretkūno atlikto Biblijos vertimo rankraščiai parodai gauti iš Berlyne esančio Prūsijos valstybės kultūrinio palikimo slaptojo archyvo.
Pradėdamas parodos atidarymo iškilmes ekspozicijos autorius - Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys pacitavo vieno iš parodos iniciatorių, Lietuvos bičiulio profesoriaus iš Greifsvaldo Jocheno D.Rangės žodžius, kad "J. Bretkūnas yra neabejotinai įdomiausia XVI amžiaus lietuvių literatūros asmenybė". J.Bretkūno Biblijos vertimas, pasak J.Rangės, yra šedevras ir šiandien galintis pasitarnauti kaip vadovas bažnytinių tekstų vertėjams.
Parodos rengėjus ir svečius pasveikino Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus. „Prabėgo 400 metų nuo to laiko, kai J.Bretkūnas padovanojo lietuvių tautai lietuviškąją Bibliją, teigė šalies vadovas. Turėjo prabėgti 400 metų, kad lietuviai šią brangią J.Bretkūno dovaną galėtų išvysti Vilniuje. Tai džiugi mūsų kultūros šventė, - sakė V.Adamkus. - Stovime prie pageltusių J.Bretkūno rankraščių - prie darbo, kuris šešioliktame amžiuje kūrė krikščionišką lietuvių bendruomenę, dėjo pamatus šiuolaikinei lietuvių tautai. Iš archyvų iškelta J.Bretkūno Biblija mums šiandien daug stipriau nei istorijos vadovėliai primena: esame senų kultūros tradicijų, esame šimtmečius save kūrusi tauta. Dabarties kelyje šito neturime pamiršti. Neturime pamiršti mūsų kelio pradininkų“, - pabrėžė Lietuvos Prezidentas.


Plečiasi Genocido aukų muziejus

Prezidentas Valdas Adamkus ir Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis (dešinėje)

Genocido aukų muziejus Vilniuje įrengė naują ekspoziciją „Lietuva 1940-1941 m.: netektys prasideda“. Ji buvo atidaryta lapkričio 28 dieną ir iki lapkričio 31 dienos lankytojai į muziejų buvo leidžiami nemokamai.
Ekspozicija „Lietuva 1940-1941 m.: netektys prasideda“ - dar viena įgyvendinta prieš trejus metus parengto muziejaus ekspozicijų plėtimo projekto dalis. Projekto tikslas - eksponuojant autentiškas detales, išsaugoti Sovietų Sąjungos vykdyto genocido aukų atminimą, supažindinti su istoriniais įvykiais, meninių priemonių pagalba palikti lankytojams neišdildomus įspūdžius. Šio tikslo siekiama ir naujoje ekspozicijoje, įrengtoje pirmajame aukšte, buvusiame MGB (KGB) vidaus kalėjimo viršininko pavaduotojo kabinete. Čia eksponuojami šio kabineto 5-ojo dešimtmečio baldai, NKGB-MGB darbuotojų naudoti daiktai, stalo inventorius. Išdėstyti dokumentai, žemėlapiai, nuotraukos, daiktai pasakoja apie sudėtingą ir tragišką Lietuvos istorijos laikotarpį (1940-1941 m.): valstybės okupaciją ir aneksiją, jos sovietizavimą, krašto gyventojų represijas. Vien per pirmąją sovietinę okupaciją (1940 06 15-1941 06 22), t. y. per metus, buvo represuota per 30 tūkst. asmenų. Ir tai, pasak muziejaus vadovų, buvo tik pradžia pusę amžiaus trukusios Lietuvos okupacijų, netekčių istorijos, vienaip ar kitaip paveikusios ir kelių vėlesnių kartų gyvenimus.


Aukštaitiškoje troboje - melodijos iš visos Lietuvos

Etnografė Gražina Kadžytė „Linksmosios armonikos“ šventę pavadino sielos švente

Lapkričio 16-17 dienomis Utenos kultūros centre vyko gražia ir prasminga tradicija tapusi kaimo kapelų ir liaudies muzikantų šventė „Linksmoji armonika-2002“. Smagias melodijas grojo beveik trisdešimt kapelų ir pulkas armonininkų. Šventėje dalyvavo visų žinomas kompozitorius, Lietuvos kaimo kapelų patriarchas Jurgis Gaižauskas su savo ištikimąja žmonele Zosele ir vaikaite smuikininke Juste. Keturiuose koncertuose beveik nebuvo pasikartojančių melodijų, ir visi jie baigėsi bendrais kūriniais - Vytauto Juozapaičio „Svetelių maršu“ ir J.Gaižausko „Polka tarp stalų“. Jungtinei kapelai dirigavo ir smagiai savąjį smuikelį čirpino maestro J.Gaižauskas.