Atnaujintas 2002 m. gruodžio 4 d.
Nr.91
(1098)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Kultūra
Lietuva
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Darbai
Atmintis
Žvilgsnis
Nuomonės
Pasaulis
Kryžkelės


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Neklastokite Lietuvos istorijos!

Norėčiau atsiliepti į L.Truskos straipsnį „Tauta privalo ginti šventus dalykus“, išspausdintą „Lietuvos aide“ (2002 08 26, Nr. 196).
Tame straipsnyje labai daug melagysčių, ypač apie prezidentą A.Smetoną. Kodėl neparašote pagrindinio dalyko, kad K.Griniaus prezidentavimo laikais buvo sudarytos pačios palankiausios sąlygos netekti Lietuvos nepriklausomybės? Jo įsakymu, visi politiniai kaliniai-komunistai buvo paleisti iš kalėjimų ir, jei ne A.Smetona, 1927 metais Lietuva būtų prijungta prie Sovietų Baltarusijos.
1926 metais dauguma Nepriklausomybės Akto signatarų, tarp jų ir A.Smetona, nutarė prezidentą K.Grinių, kaip nesugebantį vadovauti valstybei ir užtikrinti nepriklausomybės, paprašyti atsistatydinti.
Būdamas įžvalgus ir ryžtingas žmogus, A.Smetona nedelsdamas Lietuvos komunistų partiją paskelbė už įstatymo ribų, ir jos veikla, ardanti nepriklausomybės pamatus, buvo uždrausta ir laikoma politiniu nusikaltimu.
Žmonės mieste ir kaime buvo saugūs, niekas nežudė, nebuvo išvagiami bankai. Per tą laikotarpį bankas sukaupė šešias su puse tonos aukso atsargų. A.Smetonai vadovaujant, Lietuva buvo pasiekusi vienodas starto pozicijas su Suomija, Norvegija, ūkyje buvo beveik pasivijusi Daniją, Olandiją.
1940 metais paskutiniame Ministrų tarybos posėdyje prezidentas aiškiai išsakė savo poziciją – reikia sovietams pasipriešinti karine jėga. Jūs rašote, kad prezidentas nusileido rusams. Nereikia meluoti. Tik komunistai meluoja. Nesutiko su Maskva ir palaikė A.Smetoną krašto apsaugos ministras Musteikis, švietimo ministras Jokantas, valstybės kontrolierius Šakenis, su Maskvos reikalavimais sutiko: ministras pirmininkas A.Merkys, žemės ūkio ministras Audėnas, kariuomenės vadas gen. V.Vitkauskas, kaip rašo istorija, - išdavikas. Neklastokite istorijos! Atrodo, labai nekenčiate lietuvių tautos.
A.Smetona buvo aukštos moralės žmogus, teisingas. Jis buvo Tautos patriotas. 1933 metais, didžiausios pasaulinės ekonominės krizės metu, matydamas žmonių sunkumus, prezidentas paprašė Seimo priimti laikinąjį įstatymą, leidžiantį sumažinti valdininkams atlyginimus: prezidentui – 50 proc., ministrams – 40 proc., kitiems – 30 proc. Šis įstatymas buvo griežtai vykdomas.
A.Smetona – prieškario Lietuvos iškiliausias prezidentas. Jei jo politika 1926-1940 metais nebūtų padėjusi mūsų tautos patriotizmo pamatų, vargu ar turėtume Kovo 11-osios Aktą ir Lietuvos nepriklausomybę.
Gaila jūsų studentų, kai juos taip apgaudinėjate per paskaitas, bet protingi studentai viską sužino patys, - ateis laikas, kai nebegalėsite meluoti.
Prisimenu, labai įdomus buvo A.Smetonos 125-ojo gimtadienio minėjimas 1999-aisiais jo tėviškėje Užulėnyje. Tūkstančių žmonių eisena ėjome į jo tėviškę, dainavome liaudies dainas. Šventėje dalyvavo prezidento vaikaitis A.Smetona.

V.MORKŪNIENĖ
Kaunas

© 2002"XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija