Kandidatų į Prezidento postą karštligė

Atrodo, kad Lietuva turėtų didžiuotis savo politiniu prinokimu: regi kelių dešimčių „puikiausiai“ pasirengusių stoti prie valstybės vairo vyrų ir moterų būrį… Čia ir abejotino išsilavinimo, ir kalėjimo duonelės ragavęs, ir ne vieną penkmetį pensininkavęs, ir šeimos židinį suardęs, ir politikos dirvoje jokio tautai naudingo derliaus neauginęs, ir negarbingos ideologijos partijos aktyvistu buvęs, ir nesvetimas represinei struktūrai buvęs, ir klounas, ir pilietybės statuse susipainiojęs – visi pakėlė sparnus skrydžiui į Prezidento baltą rūmą, minkštą kėdę. Taigi šitiek aukščiausios kondicijos asmenybių suspėta išsiugdyti… Žinoma, tik ta į kandidatų į Prezidento postą karštligė žmonių rimtai nedžiugina – juk norėti, nereiškia sugebėti. Bet karštligės apimtieji sau tokio klausimo, matyt, nekelia. Pamiršta, kad net automobilio vairą sukinėti reikia mokslo, o ką jau kalbėti apie valstybės vairą. Sakoma, kad garbės troškulys ir protą aptemdo. Ką gi – pagal Jurgį ir kepurė… Gal prezidentauti visai nesudėtinga, ypač jei jam skirtos ribotos galios, vadinasi, ribota ir atsakomybė. Kokios gi mūsų valstybės Prezidento galios, kurias nustatė 1992 m. spalio 25 d. priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija?

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija