Jeigu
irsta pamatas, nėra reikalo taisyti stogą
Socialdemokratams mažumėlę smogė
Seimo narys krikščionis demokratas Petras Gražulis. Darbo žmonių
rūpintojėliai nepatogiai muistėsi, kai P.Gražulis viešai atskleidė
ir taip visiems gerai žinomą faktą, kad neokomunistinė valdžia
nesudaro vienodų konkurencijos sąlygų visiems rinkos dalyviams.
Aišku, P.Gražulis taip kalbėdamas neatrado jokios Amerikos. Juk
ne visi rinkos subjektai gali ir nori paremti valdančiuosius socialdemokratus
ir socialliberalus pinigais, pirmiausia per rinkimus. Kitaip kaip
korupcija nepavadinsi, kai sudaromos visos sąlygos vienoms bendrovėms
ar firmoms, žlugdant kitas. Kad ir ką kalbėtum, bet nuo pat didžiosios
prichvatizacijos metų Lietuvoje ėmė šeimininkauti monopolijos;
čia net nebegalima kalbėti apie laisvąją rinką. Tai pats grubiausias
laukinis kapitalizmas. Ir joks plačiai išreklamuotas Nacionalinis
susitarimas, siekiant ekonominės ir socialinės pažangos, kurį
pasirašė politinės partijos ir įtakingiausios visuomeninės organizacijos,
pažaboti monopolijos nepadės. Beje, šis susitarimas labai primena
sovietmečio penkmečio ar kitų planų abstrakčias deklaracijas.
Pavyzdžiui, ką gali reikšti šio susitarimo teiginys, kad Lietuva,
jos žmonės ir politikai turi sveiką ambiciją būti geriausi, sekdami
Airijos pavyzdžiu. Aišku, gerai yra sekti, bet reikia nepamiršti
pagrindinio dalyko Airijos niekada nevaldė komunistai ir svetimos
šalies bei totalitarinės ideologijos kolaborantai. Ir išbristi
iš susidariusios situacijos reikia ne popierinių susitarimų, po
kuriais mielai suraitė parašus, be politinių partijų vadų, ir
du pagrindiniai Lietuvos oligarchai B.Lubys ir V.Uspaskich.