XXI amžius

Dėl Rusijos kolonijinio karo Čečėnijoje nutraukimo ir Nepriklausomos Čečėnijos Respublikos Ičkerijos pripažinimo

Popiežiui Jonui Pauliui II,
Maskvos ir visos Rusijos patriarchui Aleksijui II,
Vyriausiajam Čečėnijos Respublikos Ičkerijos muftijui,
Kofi Annan, Jungtinių tautų Organizacijos generaliniam sekretoriui,
Georgui Bušui, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui,
Elžbietai II, Didžiosios Britanijos karalienei,
Žakui Širakui, Prancūzijos Respublikos prezidentui,
Gerhardui Šrioderiui, Vokietijos Federacinės Respublikos kancleriui,
Peteriui Schiederiui, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos prezidentui,
Antonio Martinsui da Kruzui, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos pirmininkui,
Valteriui Švimeriui; Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui,
Patui Koksui, Europos Parlamento prezidentui,
Vladimirui Putiniui, Rusijos Federacijos prezidentui,
Aslanui Maschadovui, Čečėnijos Respublikos Ičkerijos prezidentui,
Valdui Adamkui, Lietuvos Respublikos prezidentui,
Užsienio šalių ambasadoms Lietuvoje

Kreipimasis

Rusija, pamynusi visų Jungtinių Tautų Organizacijos šalių, taip pat ir Rusijos, pripažintą Tautų apsisprendimo teisę ir jos pačios pasirašytas tarptautinės teisės normas bei kitus dokumentus, jau aštuonerius metus tęsia kolonijinį karą prieš čečėnų tautą, kuri 1991 metais paskelbė savo šalies nepriklausomybę nuo ją kelis šimtmečius vergusios ir čečėnus metodiškai žudžiusios Rusijos.
Čečėnų tauta demokratiškai išsirinko prezidentą ir parlamentą, sudarė vyriausybę, priėmė Konstituciją ir tapo DE FACTO Nepriklausoma demokratine valstybe.
Rusija nuo 1994 m. gruodžio 11 d. žiauraus ir genocidinio karo veiksmais sugriovė visą šios nepriklausomybę paskelbusios šalies ūkį ir padarė žalos maždaug už 300 milijardų JAV dolerių, išžudė apie 300 tūkstančių bei išvarė iš namų apie 80 proc. žmonių. Tai akivaizdūs kolonijinio karo bei totalinio genocido požymiai, todėl
REIKALAUJAME:
kad Rusija nedelsiant ir besąlygiškai nutrauktų karo veiksmus, vykdytų 1997 m. gegužės 12 d. Taikos sutartį, išvestų kariuomenę ir atlygintų Čečėnijai padarytą žalą;
kad Jungtinių Tautų Organizacija įvestų į Čečėnijos Respubliką Ičkeriją Tarptautines taikos palaikymo pajėgas;
kad pasaulio valstybės neatidėliojant besąlygiškai pripažintų Čečėnijos Respubliką Ičkeriją De Jure, kad ši taiki ir didvyriškai besiginanti tauta nebūtų toliau didžiųjų valstybių diskriminuojama, kas sudaro sąlygas Rusijos kariaunai nebaudžiamai griauti Čečėnijos miestus bei kaimus ir metodiškai žudyti jos gyventojus. Delsiantieji pripažinti Čečėnijos Respublikos Ičkerijos nepriklausomybę faktiškai tampa čečėnų tautos ir valstybės naikinimo bendrininkais;
kad Jungtinių Tautų Organizacija už įvykdytus nusikaltimus Čečėnijos Respublikoje Ičkerijoje perduotų Rusijos Federacijos vadovus Tarptautiniam baudžiamajam teismui.
Didžiojo Meilės įstatymo vardu prašome, kad pasaulio šalys teiktų Čečėnijos Respublikai Ičkerijai efektyvią humanitarinę pagalbą ir užtikrintų, kad ji pasiektų nukentėjusiuosius.
Mes pareiškiame, kad Čečėnijos nepriklausomybės gynėjus amoralu vadinti banditais, teroristais, nusikaltėliais. Jie gina savo Tėvynę ir Nepriklausomybę – tai šventa kiekvieno piliečio pareiga. Rusijos kariuomenės veikla Čečėnijoje turi banditizmo, terorizmo ir nusikaltimų požymius – už tai turi būti teisiama.
Panašų genocidą išgyveno ir lietuvių tauta. Per 50 genocido metų ji prarado trečdalį tautos ir patyrė milžiniškų nuostolių. Rusijos slaptųjų struktūrų (KGB) duomenimis, 1944-1953 metais Lietuvoje veikė 120 partizanų formuočių, kuriose dalyvavo apie 77 tūkst. žmonių. Iš jų žuvo apie dvidešimt tūkst., suimta apie 18 tūkst. žmonių. Šis Lietuvos partizaninis judėjimas dešimt metų nuo 1944-ųjų priešinosi sovietinėms okupacinėms struktūroms.
Kadangi Lietuva, likimo valia, gyvena imperinės Rusijos kaimynystėje, visa mūsų tauta ir mes, partizanai, pasijutome visiškai saugūs tik dabar, kai lapkričio 21 dieną Lietuvos Respublika Prahoje buvo pakviesta įstoti į NATO ir kai JAV Prezidentas Georgas Bušas lapkričio 23 dieną iškilmingai tai paskelbė tautai mūsų sostinėje Vilniuje.

Su šv. Kalėdomis ir Naujaisiais metais. Lietuvos partizanų vardu
Jonas Čeponis
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Prezidiumo pirmininkas,
Monsinjoras Alfonsas Svarinskas
Lietuvos partizanų
kapelionas,
Vytautas Balsys
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) štabo viršininkas