Atnaujintas 2002 m. gruodžio 13 d.
Nr.94
(1101)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė šiandien
Ora et labora
Mums rašo
Atmintis
Visuomenė
Nuomonės
Lietuva


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Kardinolas J.Ratcingeris – naujasis Kardinolų kolegijos dekanas

Kardinolas Jozefas Ratcingeris

Popiežius Jonas Paulius II lapkričio 30 dieną patvirtino 75 metų vokiečio kardinolo Jozefo Ratcingerio, kuris vadovauja Tikėjimo doktrinos kongregacijai, išrinkimą naujuoju Kardinolų kolegijos dekanu. Šiuo metu Šventąją kolegiją sudaro 171 pasaulio kardinolas, iš kurių 114 yra jaunesni kaip 80 metų amžiaus ir gali dalyvauti naujojo Popiežiaus rinkimų konklavoje. Ligšiolinis Kolegijos seniūnas, buvęs Vyskupų kongregacijos prefektas afrikietis kardinolas Bernardinas Gantenas, kuris neseniai paminėjo savo 80-metį, paprašė Šventojo Tėvo atleisti iš dekano pareigų ir nusprendė sugrįžti į savo tėvynę Beniną.
Bažnyčios kanonų teisės kodekso 350-asis kanonas skelbia, kad Kardinolų kolegijos dekanas reziduoja Vatikane ir kaip „primus inter pares“ („pirmasis tarp lygių“) tarp kitų kardinolų, esant reikalui, vadovauja kai kurioms reikšmingoms bažnytinio gyvenimo ceremonijoms. Pavyzdžiui, apaštalinė konstitucija „Universi Dominici Gregis“ nurodo, kad, mirus Popiežiui, būtent Kardinolų kolegijos dekanas apie „sosto vakansiją“ informuoja kitus pasaulio kardinolus ir valstybių vadovus, taip pat vadovauja Popiežiaus laidotuvių liturgijai.

Krikščioniškoji misija sekuliarizuotame pasaulyje
Metų interviu: kardinolas J.Ratcingeris apie Bažnyčiai rūpimas problemas

„Kristus: kelias, tiesa ir gyvenimas“ - tokia tema buvo didelio tarptautinio teologų kongreso, kuris nuo lapkričio 28-osios iki gruodžio 1 dienos vyko Ispanijos Mursijos miesto Šv.Antano katalikų universitete. Kongrese dalyvavo ir pagrindinį pranešimą skaitė Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektas kardinolas Jozefas Ratcingeris, kuris vėliau, susitikęs su žurnalistais, aptarė daugelį krikščioniškos misijos ir Bažnyčios gyvenimo klausimų.

I. Reliatyvizmas yra naujas netolerantiškumo veidas

Kai kas dabar Kristaus skelbimo faktą interpretuoja kaip trūkį dialoge su kitomis religijomis. Kaip galima tuo pačiu metu skelbti Kristų ir vesti dialogą?
Manau, kad šiandien dominuoja reliatyvizmas. Atrodo, kad dabar tas, kuris nėra reliatyvistas, yra netolerantiškas. Jau vien mąstymas, kad galima suprasti esminę tiesą, kai kam atrodo kažkas netolerantiška.
Tačiau realybėje šios tiesos neprileidimas yra savotiška labai didelė netolerancija ir esminių žmogaus gyvenimo dalykų sumenkinimas iki subjektyvizmo. Eidami šiuo keliu į esminius dalykus mes daugiau nebegalime turėti bendro požiūrio. Kiekvienas gali ir turi spręsti pats, kaip išmano. Taigi mes prarandame mūsų bendro gyvenimo etinius pagrindus.
Kristus yra visiškai skirtingas nuo visų kitų religijų kūrėjų, ir Jis negali būti redukuotas iki Budos, Sokrato ar Konfucijaus. Jis yra tikras tiltas tarp dangaus ir žemės, šviesa tiesos, kuri mums buvo apreikšta.