Atnaujintas 2002 m. gruodžio 18 d.
Nr.95
(1102)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Pasaulis
Susitikimai
Kultūra
Krikščionybė šiandien
Darbai
Žvilgsnis
Nuomonės
Lietuva
Kryžkelės
Istorijos vingiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Didi diena Europai ir Lietuvai

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus siūlo tostą pasibaigus Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimui Kopenhagoje, kuriame ES vadovai susitarė dėl finansinių plėtros sąlygų.
Šalia - ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas

Visokie astrologai, numerologai (pasirodo, ir tokių „specialistų“ jau atsirado) prieš lemtingąją gruodžio 13-ąją, penktadienį, vykusį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą Kopenhagoje be perstojo kranksėjo, jog iš to nieko neišeisią. Suprask, 13-oji diena ir dar penktadienis. Visos planetos ir žvaigždės esą labai nepalankiai išsidėsčiusios.
Astrologus kaltinti nepalankumu ES galima nevisiškai. Prieš pat prasidedant viršūnių susitikimui Danijos sostinėje, Lenkija iškėlė ES tokius didžiulius reikalavimus, jog plėtra galėjo ir žlugti. Juk Lenkija - didžiausia iš visų kandidačių, o jos bendrasis vidaus produktas didesnis už visų kitų pretendenčių kartu paėmus. Iš tiesų net Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis vos atvykęs į Kopenhagą pareiškė, kad be Lenkijos ES plėtra neįmanoma. Devynių kandidačių delegacijos lemtingąjį penktadienį kelias valandas kantriai mindžikavo prie derybų salės durų, kur vyko įtemptos, tiesiog dramatiškos derybos su Lenkijos delegacija. Vis dėlto Lenkija negaus papildomo finansavimo iš ES struktūrinių fondų, tačiau jai bus leista anksčiau nei buvo numatyta pasinaudoti vienu milijardu eurų iš numatomos ilgalaikės ES paramos lėšų. Lenkija išsiderėjo ir kitų lengvatų, pavyzdžiui, gauti papildomų lėšų biudžeto naštai palengvinti.


Kinija žengia į priekį

Giganto šuolis

Vyresnio amžiaus žmonės puikiai prisimena, kai mokyklų chorams Sovietų Sąjungos ir komunistinės Kinijos „amžinos draugystės“ laikais buvo liepta dainuoti dainą „Maskva-Pekinas“. Atrodo, kad neseniai vykęs Rusijos prezidento V.Putino vizitas į Kiniją siekė atgaivinti tuos laikus. Tiesa, dabar nei Pekine, nei Maskvoje nedeklaruojama ta neišardoma draugystė, o akcentuojamas vis didėjantis abiejų valstybių bendradarbiavimas, vadinamas strategine partneryste.
Po neseniai įvykusio Kinijos kompartijos suvažiavimo, kuriame buvo pakeista partijos vadovybė ir partijos statutas, leidžiantis priimti į partiją verslininkus ir šiaip turtuolius, susidomėjimas sparčiai besivystančia Kinija dar labiau išaugo. Iš tiesų Kinija dar parodys pasauliui ką gali, ir to laukti ilgai nereikės. Kinijos „drakono šuolis“ stulbina daugelį pasaulio ekonomistų. Tai pasiekta įkūrus laisvąsias ekonomines zonas. Per pastaruosius penkerius metus užsienio investicijos pasiekė 135 JAV dolerius kiekvienam iš pusantro milijardo Kinijos gyventojų. Tai milžiniški pinigai! Todėl visiškai neatrodo fantastiškos Kinijos ekonomistų prognozės per artimiausius 20 metų keturis kartus padidinti bendrąjį vidaus produktą. Jau dabar kasmetis ekonomikos prieaugis siekia 5-6 proc. Daugeliui valstybių tai tik svajonė. Neteisingas yra pas mus paplitęs teiginys, kad kiniškos plataus vartojimo prekės yra prastos kokybės. Žinoma, į posovietines šalis kinai, ypač nedidelės dirbtuvėlės, siunčia nemažai nekokybiškų prekių. Tačiau Europoje ir JAV tokių prekių nepamatysi. Kiniškomis prekėmis dabar sėkmingai prekiauja garsiausios Paryžiaus, Londono ir Niujorko parduotuvės. Kiekvienoje Kinijos firmoje, dirbančioje Vakarų rinkai, yra Vakarų kontrolieriai ir priėmėjai, kurie kruopščiai tikrina prekių kokybę. Be to, kiekviena laisvoji ekonominė zona turi teisę priimti ekonominius įstatymus, galiojančius toje zonoje. Dabar Kinijoje yra daugiau kaip 20 tokių zonų. Šiose zonose esančiose firmose naudojama pačios moderniausios Vakarų šalių ir Japonijos technologijos, naujausia kompiuterinė įranga, naudojamasi kosminių palydovų teikiama informacija. Beje, Kinija parduoda į užsienį (daugiausia į Vakarų šalis) labai aukštos technologijos produkcijos už 46 milijardus dolerių. Ir tai kur kas daugiau nei Rusija, faktiškai eksportuojanti tik naftą, dujas ir mišką.