Atnaujintas 2002 m. gruodžio 20 d.
Nr.96
(1103)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Ora et labora
Aktualijos
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Mums rašo
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


PRIEDAI


(atnaujinta)


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

Šiame numeryje:

Kalėdų Kristui dovana - sugrudusi širdis mana

Bažnyčios bokštą apšvietė Kalėdų eglė

Geresnio gyvenimo troškulys

Geriau daryti atgailą ir neklaidinti Lietuvos žmonių!

Išniekinta koplyčia Utenoje

Kalėdinis Betliejus - nuolatinio Artimųjų Rytų konflikto sūkuryje

Artėjant finišui

Pasirinkime vieną kandidatą ir jam atiduokime savo balsą

Ar turime socialinį teisingumą?

Kunigai turėtų aiškinti

Ar leisime bankrutuoti „Kregždutei“?

Vertinimas po netekties

Dėl laikraščių prenumeratos skatinimo

Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje
ramybė jo mylimiems žmonėms!

Mėgstamas ir laukiamas „XXI amžiau“!

Kristaus Gimimo atvaizdavimai

Kalėdų labdaros puota vargšams bazilikoje

Vatikane įžiebta iš Kroatijos atgabenta eglė

Perkantieji eglę gavo Kalėdų liturgijos bukletą

Kviečiame prenumeruoti "XXI amžių!"

Prenumeratos "Lietuvos pašto" skyriuose kaina vienam mėnesiui:

24 puslapių trečiadienio numerio - 7,40 Lt,
pensininkams ir invalidams - 6,90 Lt,
16 puslapių penktadienio numerio - 7,40 Lt,
pensininkams ir invalidams - 6,90 Lt,
abiejų savaitės numerių - 14,80 Lt,
pensininkams ir invalidams - 13,80 Lt.

"XXI amžius" "Lietuvos spaudos" kioskuose nepardavinėjamas. Vilniuje jį rasite tik “Sąjūdžio” kioske (Gedimino g.1), “Katalikų pasaulio” leidyklos knygyne (Dominikonų g.6) bei kioske Tilto ir T.Vrublevskio gatvių sankryžoje; Kaune - LPKTS kioske (Laisvės al. 39);
Kitur “XXI amžius” pardavinėjamas tik katalikiškos spaudos kioskuose ar parduotuvėse prie bažnyčių.
“XXI amžių” geriausia prenumeruoti pašte.

Norinčius paremti "XXI amžių", pinigus prašome pervesti į tokią sąskaitą:

AB VILNIAUS BANKAS, VB Kauno Santakos filialas
Kęstučio 38, Kaunas, Lietuva
Banko kodas: 260101732

Viešoji įstaiga "Naujasis amžius"
Įmonės kodas: 3519348
Sąskaita litais: 27700314
Valiutinė sąskaita: 120070815


Dievas nesiveržia per jėgą, tik prašosi priimamas

Visuomet džiaukitės Viešpatyje! (Fil 4, 4)

Mieli broliai, sesės, didžiosios gyvenimo ir tikėjimo tiesos yra reikalingos ramaus ir pastovaus apmąstymo, kad galėtume jas pažinti ne vien protu, bet ir širdimi, kad jos pasireikštų mūsų kasdieniniame gyvenime, mūsų santykiuose su Dievu ir žmonėmis. Turtinga Kalėdų liturgija ir tamsi nakties mistika sukuria ypatingą nuotaiką atviromis akimis ir mylinčiomis širdimis pažvelgti Betliejaus Kūdikiui į akis ir Jo paklausti: kodėl Tu, palikęs dangaus garbę, atėjai į pasaulį, kodėl gimei šaltame gyvulių tvarte?
Bažnyčia mus kviečia įsiklausyti į Šventojo Rašto teigimą, kad kiekvienas iš mūsų esame pas Dievą vienintelis, kad kiekvieną myli besąlygine meile. „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jn 3,16). Šv.Tėvas Jonas Paulius II savo kelionėse, susitikimuose su viso pasaulio žmonėmis, nuolatos kviečia: „Nebijokite Dievo, Dievo kuris tapo žmogumi. Nebijokite Dievo paslapties. Nebijokite Jo meilės. Nebijokite nei savo žmogiško silpnumo. Nebijokite atviromis akimis pažvelgti į save pačius“.


Brangiausia dovana – dovanotas kitam laikas
Žurnalisto Balio Urbono kalėdinis pokalbis su Vilniaus Kalvarijų Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios klebonu kun. Kęstučiu Latoža

Vilniaus Kalvarijų Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios
klebonas kun. Kęstutis Latoža

B. Urbonas: Baigiasi 2002 metai, o Betliejaus žvaigždė, parodžiusi anuomet Trims Karaliams kelią prie ką tik gimusio Kristaus, nenusileidžia, vis šviečia. Aš didžiuojuosi, kad mano protėviai, praėjusio tūkstantmečio pradžioje apsikrikštydami, tėvynę Lietuvą paženklino krikščionių vardu. Dabar mes, laukdami stebuklingojo Kūčių vakaro, galime justi tą tolimos žvaigždės šviesą, - žmonijos Atpirkėjo meilę, tiesą ir Jo paliktą tikėjimą, kuris kiekvienam suteikia ir stiprybės, ir pasitikėjimo, ir vilties. Ypač vilties: mums visiems, keliaujantiems savų vargų ir rūpesčių keliu.
Apie ką, gerbiamas klebone, turėtume galvoti šiandien, artėjant Kūčių vakarui, Kalėdoms, mes, Lietuvos žmonės?
Kun. K. Latoža: Kaip jūs ir minėjote – apie Kristų. Apie Jį galvoti turime ne tik didžiųjų švenčių metu, bet ir kiekvieną dieną. Jei prisimename Jėzų Kristų, žmogaus gyvenimas, jo vargai ir rūpesčiai įgauna prasmę.
B. Urbonas: Klausydamasis vieno pamokslo (atrodo, prieš pat Adventą), žavėjausi jūsų pasakojimu apie žmogaus pašaukimą. Kitaip tariant, apie Dievo duotus jam talentus. Ir tada man gimė mintis: ne kiekvienam duota savo talentą išvystyti, ne kiekvienas savo talentą brangina, galų gale ne kiekvienas savo talentą panaudoja gėriui ugdyti.
Ar yra koks receptas, kad visi, ir didelio, ir menkesnio talento žmonės, suprastų, jog būtent dabar, atgimus Lietuvai, labai brangios kiekvieno tautiečio pastangos ugdyti dorovę, pagrįstą Dekalogo išmintimi? (Gal tie talentai, na, tarkime, su Betliejaus žvaigždės šviesa išdalyti, pirmiausia ir turi išaukštinti Dekalogo tiesas, esančias tuo receptu, kuriuo remdamiesi prisitaikytume vaistus per XX amžiaus antrąją pusę pažeistam savo mentalitetui gydyti?)


Žemiškajame gyvenime Rojaus nebūna
Lietuvos vyskupų Konferencijos kreipimasis artėjant rinkimams

Brangūs tikintieji, visi geros valios Lietuvos piliečiai, paskutinę Advento savaitę jūsų laukia nelengvi pasirinkimai – turėsite balsuoti Respublikos Prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimuose. Paremdama kurį nors kandidatą ar partiją, Katalikų Bažnyčia nutoltų nuo savo misijos laimėti Kristui visus žmones – ši nuostata jau ne kartą buvo paaiškinta. Tačiau ganytojai nori paraginti, kad kiekvienas pasinaudotų savo pilietine teise, nori atkreipti dėmesį į principus, kurių nedera išleisti iš akių. Primename, kad pasauliečiai turi moralinę pareigą gerai apmąstyti, krikščioniškomis vertybėmis grindžiamu valios pareiškimu dalyvauti sprendžiant politinius ir visuomeninius reikalus. Istorija byloja, kad atsisakymas balsuoti naudingas tiems, kurie veržiasi į atsakingas vietas, siekdami privačių ar tam tikros grupuotės interesų.
Šie dvigubi rinkimai reikalauja ypatingo jūsų apdairumo, nes labai skiriasi Prezidento ir savivaldybių tarybų veiklos sritys, nesutampa būdai, kuriais jie gali į gera keisti jūsų gyvenimą. Vadinasi, daugelis kriterijų, pagal kuriuos suteiksite pirmenybę vienam ar kitam pretendentui į Prezidentus, gali netikti, kai spręsite apie savivaldybių tarybų rinkimuose iškeltus partinius sąrašus, ir atvirkščiai. Pagaliau kandidatai kartais kalba apie dalykus – pensijas, policijos darbą, paramą žemdirbiams ir kt., kuriuos lemia ne Prezidentas ir ne savivaldybių tarybos, o Seimas ir Vyriausybė. Gerai pagalvokite, ar nusipelno pasitikėjimo tie, kurie iš principo negalėtų įgyvendinti savo pažadų.


Prezidento rinkimai: lietuvių pilietinės klausos testas

Šie Prezidento rinkimai parodys, kaip toli Lietuvos piliečiai pasistūmėjo populizmo link. Keletą testų per rinkimus Lietuvai yra parengusi ir Rusija. Apie tai rinkimų išvakarėse kalbėta Demokratinės politikos instituto ir Konrado Adenauerio fondo surengtoje konferencijoje “Prezidento rinkimai: Lietuvos politinio gyvenimo diagnozė”. Diskusijoje, be kita ko, pabrėžta, kad šie rinkimai kaip niekad išryškino daugelį Lietuvos politinio gyvenimo ir visuomenės ligos simptomų, o tikslesnę ligos diagnozę sužinosime po gruodžio 22-osios.

Kai veidas suauga su kauke

Vytauto Didžiojo universiteto Senato pirmininkas prof. Egidijus Aleksandravičius daugiausia dėmesio skyrė Rolando Pakso ir jo komandos savivaldybių rinkimuose įvaizdžio aspektams. Jis atkreipė dėmesį, kad R.Pakso - “tikro tvarkos riterio, pažadėjusio diktatūrą mafijai” - įvaizdis yra radikaliai ironiškas atminties nepraradusiems ne Vilniaus gyventojams. “Turiu omeny šimtamilijoninių mokesčių nusukimus nuo Lietuvos iždo, jam būnant Vilniaus meru, ir visokias pasakas su jo paties pinigais dar prieš įšokant į didžiosios politikos traukinį”, - sakė prelegentas. Jo nuomone, visa tai jau yra pavojingo atotrūkio ženklai, didinantys įtarumą, kad šio įvaizdžio nešiotojai ima nebeskirti kaukių nuo veidų.


Prakartėlių paroda – provincijos muziejuje

Vieviškio Stasio Voverio (Elektrėnų savivaldybė) prakartėlė

Rokiškio krašto muziejuje veikia prakartėlių paroda. Penkiose muziejaus salėse eksponuojama 111 darbų. Jie atvežti iš vienuolikos rajonų. Tai jau penktoji respublikinė prakartėlių paroda šiame muziejuje.

Idėjos autorius – italas

Surengti Rokiškyje pirmąją prakartėlių parodą buvo sumanyta ne muziejaus, bet italų dailininko, verslininko ir mecenato Angelo Frosijaus (Frosio). (Jis dirba AB „Rokiškio sūris“ mikrobiologu, padeda įdiegti naujas sūrių gamybos technologijas.) Italas domisi lietuvių liaudies ir profesionaliuoju menu. Muziejuje jau buvo surengęs dvi savo kūrybos parodas.
1998 metais A.Frosijus pasiūlė muziejuje surengti pirmąją prakartėlių parodą. Jo tėvynėje Italijoje tokios parodos labai populiarios. Ten paplitęs paprotys prieš Kalėdas puošti prakartėlėmis savo butus, visuomenines įstaigas, netgi miestų aikštes. Buvo bandyta tai daryti ir Rokiškyje. Daugiausia rūpesčių teko muziejaus direktorei Nijolei Šniokienei. Pirmojoje prakartėlių parodoje dalyvavo tik rokiškėnai. Dauguma jų buvo moksleiviai ir vaikų darželių auklėtiniai. Tikrų prakartėlių buvo nedaug. Didžiąją jų dalį sudarė piešinukai. Bet parodos įkvėpėjas A.Frosijus pasakė, jog kiekvienam parodos dalyviui bus skirta premija. Taip ir buvo.


Poklių metas

Tikriausiai nedaug kas žino, kad senovės prūsų mitologijoje buvo toks dievas Poklius - kitaip dar vadinamas Pikulu. J.Bretkūnas savo „Prūsijos istorijoje“ Poklių apibūdina kaip požemio ir tamsos dievą, kiti istorikai, tarp jų ir P.Ruigys savo lietuvių ir vokiečių kalbų žodyne, jį apibūdina kaip pykčio, rūstybės ir nelaimės dievą. Pokliaus, kaip nelaimės nešėjo, vardas atsispindėjo ir lietuvių pasakose. Juo buvo gąsdinami vaikai: „Ateis Poklius, ir bus blogai“.
Po poros dienų visas legionas tokių poklių rengiasi ateiti tarnauti Lietuvai. Bent jau taip sako ir reklamuojasi. Nors visiškai akivaizdu, kad iš tos tarnystės visų pirma siekiama naudos sau, savo giminei ir savanaudžiams klanams. Ir visai nesvarbu, kad skelbiasi gelbėtojais ar vos ne mesijais. Ir Pokliaus vardas paminėtas visiškai neatsitiktinai. Juk kai kurie mesijais besiskelbiantieji ir nežinantys net svarbiausių Lietuvos istorijos datų (net ir naujausios), pavyzdžiui, kada įvyko Žalgirio mūšis ar sudaryta Liublino unija, netgi kas yra Lietuvos himno autorius, staiga prisiminė ir ėmė cituoti netgi Diogeną ir Sokratą.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija