Atnaujintas 2002 m. gruodžio 20 d.
Nr.96
(1103)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Ora et labora
Aktualijos
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Mums rašo
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Kalėdų labdaros puota vargšams bazilikoje
Šv.Egidijaus bendruomenės iniciatyvos 20-metis

Ten, kur anksčiau stovėjo įprasti bažnyčios suolai maldininkams, pirmosios Kalėdų dienos popietę Romos Švč. M.Marijos bazilikoje Trasteverės kvartale įrengiami dideli stalai. Patalpa pakvimpa ne smilkalais ir žvakėmis, bet padažo ir keptos mėsos kvapu. Tarp bazilikos kolonų aidi žmonių kalbos ir juokas. Kad ir didžiausi vargšai patirtų Kalėdų šventės džiaugsmą, jau 20 metų Romos šv.Egidijaus bendruomenė kiekvieną gruodžio 25-ąją pakviečia į vaišes bažnyčioje benamius ir skurdžius, neregistruotus imigrantus ir čigonus, gatvės vaikus ir elgetas, vienišus senelius ir ligonius. Apie 500 žmonių kasmet iškilmingiems pietums susirenka į seniausią Dievo Motinai dedikuotą Romos bažnyčią.
„Mes stengiamės visus juos asmeniškai pakviesti“, - sako Šv.Egidijaus bendruomenės bendradarbė Frančeska Dzukari, kuri kaip tik visus pastaruosius du dešimtmečius rengia tokius kalėdinius susitikimus. „Mūsų draugams, kurie turi pastovią gyvenamąją vietą, mes išsiuntinėjame pakvietimus su sveikinimais, o su tais, kurie nakvoja gatvėse, mūsų bendruomenės padėjėjai kalbasi dėl būsimo renginio vargšų valgyklose, kurios veikia Romos Trasteverės miesto dalyje. Toks nuoširdus kvietimas jiems yra netgi svarbesnis už patį valgį ir gėrimą, nes malonu nors kartą pajusti, kad esi reikalingas ir kad būsi maloniai priimtas“, - teigia F.Dzukari.
Dauguma tų vargšų neturi nieko - jokių draugų, jokių artimųjų, ir jiems yra svarbu būti išklausytiems. Štai kodėl bažnytinės organizacijos nariai nori šiems jų svečiams bent per didžiąją Kristaus Gimimo šventę suteikti šiek tiek tikro šeimyniško jaukumo. Prieš šventinį valgį bažnyčioje aukojamos šv.Mišios, tačiau dalyvavimas jose nėra absoliuti sąlyga ateiti į šį susitikimą, pabrėžė F.Dzukari. Mat čia kviečiami ateiti ne tik krikščionys, bet ir musulmonai, budistai, žydai bei kitų religijų išpažinėjai.
Labdaringos puotos sudėtine dalimi tampa ir šventinių dovanų įteikimas, ant kurių pritvirtinamos etiketės su konkrečiu gavėjo vardu. Bendruomenės nariai gerai pažįsta daugelį savo globotinių ir žino, ko kiekvienam labiausiai reikia. Pavyzdžiui, vienam įteikiamas šiltas storas švarkas, kad jis galėtų vaikščioti vėsiomis gatvėmis, kitam - apsiausta s, trečiam - miegmaišis ir pan. Visi šie daiktai vargšams yra reikalingi, ir labai pradžiugina.
Visa Dievo namų aplinka su nuostabiomis sienų mozaikomis, skulptūromis ir kolonomis suteikia beveik dvi valandas trunkantiems pietums ypatingą šventiškumą. Taip pat skamba muzika - daugiausia klasikinės kalėdinės melodijos, bet taip pat paįvairinamos įvairių pasaulio tautų kūriniais. Savanoriai pagalbininkai į stalą patiekia mėsos patiekalus bei Romai būdingą lęšienę (sriubą). Tostams paduodamas vynas ir šampanas.
F.Dzukari sako, kad, be viso kito, nėra jokios problemos rasti pagalbinį personalą. Visada atsiranda keli šimtai žmonių, kurie rūpinasi šio šventiško susitikimo rengimu ir pačia švente. Jie superka maisto produktus, taip pat išrenka ir gražiai supakuoja dovanas. Pats pojūtis ir suvokimas, jog kažką gali padaryti dėl kitų, daugeliui žmonių padidina pačių Kalėdų švenčių reikšmę. Taip pat ir miesto vargšai pasijunta kitaip nei kasdien.
Susitikimo svečiai dėl to šią šventės dieną stengiasi apsirengti šventiškesniais drabužiais, kokius tik turi. „Esu dažnai pastebėjusi, kad daugelis benamių į susitikimą ateina drėgnais drabužiais, nes prieš dieną buvo išsiskalbę savo vienintelį megztinį ir vieninteles kelnes“, - sako F.Dzukari.
Nuo 1982 metų Šv.Egidijaus bendruomenės kasmet rengiamos Kalėdų labdaros puotos bažnyčioje jau tapo tradicija. Iš pat pradžių buvo ir kritikų, kurie teigė, jog nedera pašventintuose Dievo namuose „puotauti“. Tačiau dabar, po 20 metų, tokie labdaringi Kalėdų pietūs vargšams bažnyčiose prigijo ne tik Italijoje. Pobūviuose jau dalyvauja kardinolai ir arkivyskupai. „Dievas yra vargšų draugas. Jie yra Jam artimiausi, todėl būtent jie pirmiausia gali švęsti Dievo namuose“,- pabrėžia F.Dzukari. Šv. Egidijaus bendruomenės grupės, veikiančios įvairiose pasaulio šalyse, perėmė šį kalėdinio vargšų maitinimo paprotį.
Bendruomenės interneto svetainėje galima perskaityti šį Jėzaus pamokymą iš apaštalo šv.Luko evangelijos: „Keldamas pietus ar vakarienę, nekviesk nei savo draugų, nei brolių, nei giminaičių, nei turtingų kaimynų, kad kartais jie savo ruožtu nepasikviestų tavęs ir tau nebūtų atlyginta. Rengdamas vaišes, verčiau pasikviesk vargšų, paliegėlių, luošų ir aklų, tai būsi palaimintas, nes jie neturi kuo atsilyginti, ir tau bus atlyginta teisiųjų prisikėlime“(Lk 14,12-14). Šį nurodymą Šv.Egidijaus bendruomenės žmonės kaip tik ir nori išpildyti Kalėdų vaišėmis vargšams.

Kathpress

© 2002"XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija