Atnaujintas 2002 m. gruodžio 20 d.
Nr.96
(1103)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Ora et labora
Aktualijos
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Mums rašo
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Artėjant finišui

Taigi jau finišuoja prezidentinio maratono dalyviai. Šįkart jų tikrai daug. Nors beveik visų jų galimybės laimėti Prezidento rinkimus beveik nulinės, pretendentai nerimsta. Žadama neregėta gerovė: išnaikinti korupciją, sutvarkyti krašto ūkį ir pradėti krašto suklestėjimo epochą. Visai nesvarbu, kad Lietuvos Prezidentas neturi konstitucinių galių daryti įtaką šalies vidaus politikai. Kandidatai nesidrovi žadėti pieno upių su medaus krantais! Suprantama, kad visais saldainiais ims snigti tik po to, kai bus paremtas vienas ar kitas iki šiol neįvertintas „didvyris“. Ko čia tik nėra – ir didysis skraidūnas, ir gydytojas-istorikas, ir didžiųjų tvorų savininkas, ir tariamas Lietuvos pilietis nuo 1992-ųjų (iš tikrųjų tik nuo šio rudens), ir net televizinis klounas. Margą kandidatų eilę užbaigia broliai dvyniai, gintarinė ledi iš ežerų krašto, nepraustaburnis sekso gigantas iš Seimo bei jo kolega ubagų karalius. Apie kitus maratono dalyvius nė prisiminti neverta.
Visgi žiūrint į šios kovos peripetijas neapleidžia abejonės. Praeitą kartą klausėme, kurgi pasislėpė reitingų karalius Premjeras. Valdančiosios socialdemokratų partijos veiksmai atrodo dar keistesni, jei prisiminsime, kad ši partija, turinti didžiausią partinį populiarumą, į startą išleido prasčiausią savo komandos bėgiką V.Andriukaitį. Keisčiausia yra kandidatų-autsaiderių laikysena. Netgi žmonės, turintys vieną ar du procentus gerbėjų, karštligiškai meta didelius pinigus beveik iš anksto praloštam reikalui. Kam viso to reikia? Juk pirmojo rinkimų rato nugalėtojas jau dabar aiškus. Paskui smarkiai priekin atsiplėšusį prezidentą V.Adamkų iki šiol šnopuodamas skuodė Seimo pirmininkas A.Paulauskas, už jo matėme suplukusius R.Paksą ir K.Bobelį. Bet dabar į antrą vietą jau iš siveržė P.Paksas (gal dėlto, kad jo atsiųstą adventinį laišką kai kurie kunigai gan maloniai perskaitė tikintiesiems), o K.Bobelis nudundėjo kažkur į galą (gal dėl senatvės neišlaikė įtampos). Kitų atsilikusių lenktynių dalyvių jau net nesimato...


Pasirinkime vieną kandidatą ir jam atiduokime savo balsą

Vis arčiau Prezidento rinkimo diena, visi kandidatai nori būti Prezidentu, bet vieta – tik vienam iš jų. Daugelis partijų ragina balsuoti tik už jų kandidatą, net didžiulės jų figūros visuose miestuose išstatytos. Garsiausiai raginama balsuoti už A.Paulauską, V. Andriukaitį, R.Paksą ir kitus, kurie mums ne prie širdies. Mes, tikintieji, laukiame, ką pasakys klebonai, vyskupai. Kunigai turi aiškiai pasakyti savo parapijos rinkėjams, ką pasirinkti. O ne kaip anksčiau sakydavo: „Balsuokite už geriausią kandidatą“. O kuris tas geresnis? Žmonės tik girdi jų gražius pasisakymus per radiją, televiziją. Praėjusiuose rinkimuose balsavome už V.Adamkų, nors jis rinkėjus kažkiek apvylė.


Ar turime socialinį teisingumą?

Dauguma rinkėjų nusivylė savo rinkta valdžia. Mes rinkome tuos, kuriais pasitikėjome, kurie daug žadėjo, bet greitai viską pamiršo. Dabar valdžia leidžia mažumai gyventi daugumos sąskaita. Ragino visiems susiveržti diržus, bet patys to nedaro. Bene pats pirmasis klausimas, kuriuo susirūpino naujai išrinktas Lietuvos Seimas, buvo Seimo narių ir valdininkų atlyginimai, tarnybiniai priedai, premijos, privilegijos ir kt. Dabar matome, kad valdininkų atlyginimai dažnai dešimtis kartų viršija darbininkų atlyginimą. Bus problemų su valstybės biudžetu, mokesčių mokėtojams vis sunkiau jį pripildyti. Išpardavė visą Lietuvos turtą, ateis laikas, kai parduoti ar privatizuoti nebebus ko. Kas gali sumažinti Seimo narių alkį? Tiktai mes, rinkėjai. Mes neisime su šakėmis, nes tas kelias veda į aklavietę. Turime priimtą Konstituciją, kurioje parašyta, kad suverenitetas priklauso tautai, tai reiškia, mūsų galios yra didžiausios mūsų valstybėje. Lietuvoje visų partijų narių skaičius nesiekia nė 5 proc., bet jie savo valią primeta 95 proc. rinkėjų. Galime pasirengti referendumui. Reikalautume: 1. Nė vienam Lietuvos piliečiui (išskyrus Prezidentą), gaunančiam atlyginimą iš biudžeto, atlyginimas neturėtų viršyti vidutinio atlyginimo daugiau kaip penkis kartus (su visais priedais, premijomis ir kt.). 2. Įmonių vadovų atlyginimas neturėtų viršyti vidutinio atlyginimo, esančio įmonėje, daugiau kaip penkis kartus (su priedais). 3. Senatvės pensininkams, gaunantiems mažas pensijas ir turintiems reikalingą darbo stažą, per trejus metus padidinti pensijas iki 35 proc. vidutinio atlyginimo.


Kunigai turėtų aiškinti

Šiomis dienomis gyvename susikaupimo ir apmąstymų metą – Adventą. Bažnyčiose vyksta pamaldos, kunigai sako pamokslus, pataria, kaip reikia gyventi ir elgtis šeimoje, darbe ir kitur šį svarbų laikotarpį iki džiaugsmingos Kristaus gimimo dienos.
Bet šiemet sutapo, kad Advento metu vyks rinkimai į šalies prezidento postą ir savivaldybių tarybas. Ir beveik visą laikotarpį iki šv. Kalėdų agituojama už kandidatus į šias vietas. Organizuojami smagūs koncertai ir kitokie pasilinksminimai. O svarbiausia – kandidatai, jų rėmėjai (žinoma, ne visi) rinkimų išvakarėse žada kone aukso kalnus, žarsto pažadus, nors gerai žino, kad tų pažadų įgyvendinti neįmanoma. Ne paslaptis, kad viena to priežasčių, jog dauguma gerų norų remiasi į pinigus. Jie iš nieko neatsiras, kaip sakoma, iš dangaus staiga po rinkimų nenukris. Ir kandidatai neraudonuodami žada, meluoja. O juk dauguma jų – katalikai. Jei jie yra dori žmonės, kalbėti netiesos neturėtų.
Mano nuomone, tinkamiausias žmogus būti Lietuvos Prezidentu yra Valdas Adamkus. Tai doras, sąžiningas, veiklus žmogus, daug nuveikęs, kad Lietuvos vardas būtų plačiai žinomas pasaulyje. Savo reikšmingus darbus V.Adamkus turėtų tęsti ir antrą kadenciją. Žinoma, kiekvienas turime savo nuomonę ir iš septyniolikos kandidatų pasirinksime sau priimtiniausią.