Pirmasis puslapis
Ora et labora
Krikščionybė ir pasaulis
Aktualijos
Darbai
Susitikimai
Rinka
Atmintis
Lietuva
Pasaulis

2001 metai
2002 metai

Aš skelbiu jums didelį džiaugsmą
Kauno Arkivyskupo Metropolito kalėdinis laiškas – sveikinimas arkivyskupijos tikintiesiems

Nebijokite! Aš jums skelbiu didelį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas,- šią žinią apie gimusį Išganytoją pirmieji išgirdo Betliejaus piemenys, kurių gyvenimas buvo labai panašus į daugelio mūsų tautiečių gyvenimą, kupiną vargo ir netikrumo dėl ateities. Žinia apie Kristaus atėjimą į žemę buvo ir lieka pati džiaugsmingiausia ir brangiausia iš visų žinių, kokias yra išgirdusi žmonija, bet ypač brangi tiems, kurie daug ko stokoja ir jaučiasi nustumti į gyvenimo pakraščius. Šiandien esu laimingas, galėdamas vėl džiaugsmingai skelbti tiesą, jog Jėzus Kristus – mūsų Gelbėtojas gimė Betliejuje, nes mylėjo mus dar tuomet, kai mes jo nemylėjome ir buvome toli nuo jo. Jis atėjo, kad visuomet būtų Emanuelis - Dievas su mumis.
Sveikinu visus, kurie laukėte ir rengetės Kalėdų šventėms ir kurie leidote Kristui gimti jūsų mintyse, širdyse ir jūsų gyvenime. Sveikinu kunigus, Dievui gyvenimą pašventusias seseles vienuoles ir labai aktyviai parapijinėje sielovadoje bendradarbiaujančius pasauliečius. Sveikinu vaikus ir jaunimą, kuriems labiausiai reikalinga džiaugsminga žinia apie Kristaus gimimą, nes pasaulis siūlo jiems netikro džiaugsmo ir netikros laimės žinias. Ypač sveikinu tuos, kurie kenčia ir serga, kurie galbūt yra visiškai praradę gyvenimo viltį, nes jie yra patys artimiausi Kristaus broliai ir seserys. Norėčiau pasveikinti ir tuos, kurie per nuodėmę ar netikėjimą yra toli nuo Kristaus, nes dar nepažino, jog Kristus gimė žemėje ir dėl jų ir niekada jie neliks Jam svetimi.

Tegul mumyse atsinaujina jautrumas
Vilkaviškio vyskupo kalėdinis laiškas – sveikinimas vyskupijos tikintiesiems

išvysti tai, ką dažnai užgožia įprastinis šventinis mirgesys ir gausmas. Maldos tyla prie prakartėlės ir Kūčių stalo mums padeda patirti, jog Kalėdos - ne komercinė šventė ar šiaip linksma pramoga. Šiuo laiku žmogaus dvasios gelmėje įvyksta susitikimas, negana to – susitaikinimas su Dievu, padovanojantis tokį džiaugsmą ir ramybę, kurių niekas kitas duoti negali. Kalėdų laiku geriausiai suprantame, jog Jėzaus įsikūnijimas apvainikuoja Dievo kreipimąsi į žmogų. Juk dar pačioje pradžioje Dievo alsavimas padarė žmogų gyva būtybe, Kūrėjo paveikslu (plg. Pr 1, 27; 2, 7). Net ir tada, kai nuodėmė šį paveikslą aptraukė mirties pelėsiu, Dievas neapleido žmogaus. Šimtmečių tėkmėje daugel kartų ir įvairiais būdais jam kalbėjo per pranašus (plg. Žyd 1, 1), skelbdamas savo veiklią meilę ir rodydamas gaires į prasmingą laisvę, kviesdamas į kilnumą, šventumą.
Ypatingiausiu būdu Dievas prabilo į žmogų per Jėzų Kristų. Visas Jėzaus žemiškasis gyvenimas yra neprilygstamos meilės, tarpstančios Švenčiausioje Trejybėje ir trokštančios kiekviename žmoguje atkurti dievišką kilnumą, o kartu – amžiną laimę, apreiškimas. Jėzuje Kristuje susilieja į viena dievystė ir žmogystė. Jis yra čia ir dabar mums atverti vartai į Dangaus karalystę, kelias į išsiilgusio Tėvo namus. Per Kalėdas šį kelią gauname dovanai. Dovanai jį turime ir liudyti paklydusiesiems, ieškantiesiems, laukiantiesiems. Liudyti gyvenimu, pripildytu Jėzaus laikysenos, kurią mumyse įdiegia, palaiko ir ugdo Eucharistija ir kiti sakramentai, Dievo žodis ir malda.
Kalėdos skelbia, kad Dievas įsikūnijimu pašventino žmogaus gyvenimą nuo pat motinos įsčių. Tad jis turi būti mums šventas ir neliečiamas, ginamas ir puoselėjamas nuo pradėjimo momento iki natūralios mirties.

Nuolat žvelkime į Kristų
Kaišiadorių vyskupo kalėdinis žodis – sveikinimas vyskupijos tikintiesiems

Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą… Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas (Lk 2,10-11).
Mieli broliai ir seserys, Kalėdų giesmės vėl suskambo mūsų bažnyčiose ir pakili, šventa nuotaika užliejo mūsų širdis. Šiandien Dievo žodis – Evangelija - skelbia mums didį džiaugsmą, kurį anuomet, Betliejaus artumoje, pirmieji išgirdo piemenys (plg. Lk 2, 8 – 14). Meldžiu Dievą, kad šis šventas mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Gimimo džiaugsmas pripildytų mūsų namus ir širdis bei dar plačiau atvertų duris Jo meilei. Gimusio Kristaus palaima telydi jus ir testiprina!
Popiežius Jonas Paulius II 2001 metais parašytame laiške Naujajam tūkstantmečiui prasidedant kvietė tikinčiuosius nuolat žvelgti į Kristų, į Jo veidą (plg. NMI Nr. 16-28). Kvietė žvelgti labai atidžiai ir su meile, kad pamatytume pačią gelmę, kaip žvelgiama į labai mylimą ir artimą asmenį. Šiais, 2002 metais jau kitu savo laišku, kuris vadinasi Mergelės Marijos rožinys, Jonas Paulius II laikotarpį nuo 2002-ųjų spalio iki 2003-ųjų spalio paskelbė Rožinio metais bei pakvietė tikinčiuosius stoti į Marijos mokyklą ir jos vedamiems artintis prie Kristaus (plg. BŽ 2002, Nr. 20). Manau, jog kalėdinė prakartėlė ir yra kaip tik ta vieta, kurioje prasideda Marijos mokykla. Kaip tik čia, žvelgdami į prakartėlės figūras, regis, prisiliečiame prie paties Jėzaus, įsikūnijusio Dievo Žodžio, ir esame kviečiami nuolat žvelgti į Jo asmenį. Atkreipkime dėmesį į Mariją prakartėlėje: jos akys atidžiai ir su meile žvelgia į ką tik gimusį Sūnų, į Jo veidą.

Tėvas Leonidas tiki istorine tiesa ir Lietuvos marijonams linkėjo šv. Kalėdų džiaugsmo

Kino teatras „Draugystė“ įsikūręs Romos katalikams priklausančiame šventovės pastate Sevastopolyje

Šiandien Sevastopolyje veikia 90 religinių bendrijų, išsišakojusių į 27 netradicines religijas ir konfesijas; stačiatikių, musulmonų, baptistų ir kt. Romos katalikų Šv. Klimento bendrija vienija apie 500 įvairių tautybių žmonių: rusų, baltarusių, ukrainiečių, latvių, lietuvių, vokiečių, italų. Veikia sekmadieninė mokykla, kurią lanko vaikai ir suaugusieji. Pamaldos vyksta pertvarkytame keturių kambarių bute, kurio viename gyvena dvasininkas Leonidas Tkačiuk, MIC. Romos katalikams priklausančiame pastate – jau nebeveikiantis kino teatras „Draugystė“. „Problemų turime daugiau nei jų sprendimo būdų, bet aš tikiu, kad miesto taryba supras, jog grąžintinas pastatas – mūsų namai, ir istorinė tiesa bus atstatyta“, - „XXI amžiui“ sakė tėvas Leonidas.
Išardžius didelio namo keturių kambarių buto vieną iš sienų, patalpa padidėjo. Priekyje – kuklus altorius, ant sienų – vienas kitas šventųjų paveikslas, kandeliabrai, eilėmis sustatyti paprasti suolai, čia į pamaldas susirenka katalikai. „Vargas seniems, invalidams, - sako tėvas Leonidas, - į trečią aukštą jiems labai sunku pasikelti, ypač su invalidų vežimėliu“.
Pro langą Ušakovo aikštėje matosi ir kino teatras „Draugystė“. Šventovės pastatas buvo pastatytas už katalikų bendruomenės, kuri 30-aisiais praėjusio amžiaus metais nukentėjo, pinigus. Sprendžiant net pagal afišas, kino teatras seniai nebeveikia. Buvusioje šventovėje, kur buvo įrengtas altorius, dabar – mokamas tualetas. Jau daugelį metų Romos katalikai siekia susigrąžinti jiems priklausantį pastatą, bet miesto taryba vis atideda šio klausimo sprendimą.

Šeštą kartą atnaujinta paroda „Krikščionybė Lietuvos mene“

Reklamuoti parodą „Krikščionybė Lietuvos mene“, veikiančią Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje, nėra reikalo. Tai bene gausiausiai lankoma paroda, atnaujinama kas pusę metų. Nuo 1999 metų pabaigos, tai yra nuo jos atidarymo, parodą aplankė apie 190 tūkstančių žmonių, iš jų – apie 50 tūkstančių moksleivių. Jiems surengta 800 švietėjiškų programų, daugiau nei pustrečio tūkstančio ekskursijų.
Gruodžio 20 dieną paroda „krikščionybė Lietuvos mene“ atnaujinta šeštą kartą. Jos akcentas – istorinės Žemaičių vyskupijos (dabar – Telšių, Šiaulių, Vilkaviškio vyskupijos ir Kauno arkivyskupija) sakralinės dailės pristatymas. Žinoma, ne visos, o tik pačių meniškiausių kūrinių, dėl kurių vertės neabejoja meno taryba. Pristatydamas parodą Telšių vyskupas dr. Jonas Boruta, SJ, priminė, jog žemaičiai paskutinieji Europoje priėmė krikštą. Žemaitijoje susidarė ir iki šiol tebesaugomos savitos tradicijos („Kalnų“ giedojimas per šermenis, per Gavėnią), ten esama daug barokinių bažnytėlių, koplytėlių, turinčių įdomią architektūrą, išorės ir vidaus puošybą. Jose gera melstis.
Ekskursijų vadovai pirmiausia akcentuoja istorinės Žemaičių vyskupijos liturginių indų (sakralinės auksakalystės) kolekciją, surinktą iš senosios Varnių katedros, Telšių ir Šiaulių katedrų, Žemaičių Kalvarijos bazilikos, Plungės ir Griškabūdžio bažnyčių.