Atnaujintas 2003 m. sausio 3 d.
Nr.1
(1105)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė ir pasaulis
Nuomonės
Ora et labora
Darbai
Visuomenė
Atmintis
Laikas ir žmonės
Lietuva
Pasaulis
Mums rašo


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Pragertas moteriškumas

Seniau buvo, kaip ir visos moterys, normali, o dabar… Eina keliu svyruodama, nekreipdama dėmesio į automobilius. Spiegia automobilių stabdžiai, autobusas net lanku apvažiuoja pėdinančią.
Į autobusą įlipa dvi įraudusios moteriškės. Jos be perstojo garsiai kikena. Švaistosi nešvankiais žodžiais, kurių net koktu klausytis. Jos vos laikosi ant kojų, autobusui stabtelėjus, griūva kaip du pelų maišai. Ne naujiena dabar, kai draugė, atėjusi į svečius pas draugę, išeina svirduliuodama. Juk jos „išdažė“ butelį degtinės. Skausmą, džiaugsmą, nerimą nuplaunam stikleliu. Nesusimąstome, kad tai žingsnelis į alkoholizmo duobę, iš kurios išsikapstyti ne visiems pavyksta. Liūdna, kai svaigintis įpranta geraširdės moterys, ramios ir geros žmonos.
Prisimenu kolūkio laikus. Po darbų Stasys užsukdavo į bufetą su draugais pasėdėti. Jo žmona Danutė - rimta, gera moteris, vyro laukdavo grįžtančio iš darbo su šilta vakariene. Ne vieną vakarą atšalo valgis. Ir kartą nusprendė pati eiti į bufetą parsivesti Stasio. Vyras prašė prisėsti žmoną šalimais, nors kiek pabūti, pabendrauti - juk vėliau pareis kartu. Danutė nenorėjo sėdėti bufete ir veltui leisti laiko. Ji namuose turėjo begales darbo, buvo gera siuvėja. Bet teko žmonai ne vieną vakarą parsivesti vyrą, pasėdėti bufete - ir taip priprato.
Jau vyras turėdavo kalbinti ir raginti žmoną grįžti į namus. Po kiek laiko Stasys pastebėjo, kad Danutė pamėgo gerti. Jis neužsukdavo į bufetą, stengėsi žmoną atpratinti nuo svaigalų. Bet veltui. Jai ir siuvimas jau nerūpėjo. Ji žuvo per savo kaltę, būdama neblaivi.