Pragertas moteriškumas
Seniau buvo, kaip ir visos moterys,
normali, o dabar
Eina keliu svyruodama, nekreipdama dėmesio į
automobilius. Spiegia automobilių stabdžiai, autobusas net lanku
apvažiuoja pėdinančią.
Į autobusą įlipa dvi įraudusios moteriškės. Jos be perstojo garsiai
kikena. Švaistosi nešvankiais žodžiais, kurių net koktu klausytis.
Jos vos laikosi ant kojų, autobusui stabtelėjus, griūva kaip du
pelų maišai. Ne naujiena dabar, kai draugė, atėjusi į svečius
pas draugę, išeina svirduliuodama. Juk jos išdažė butelį degtinės.
Skausmą, džiaugsmą, nerimą nuplaunam stikleliu. Nesusimąstome,
kad tai žingsnelis į alkoholizmo duobę, iš kurios išsikapstyti
ne visiems pavyksta. Liūdna, kai svaigintis įpranta geraširdės
moterys, ramios ir geros žmonos.
Prisimenu kolūkio laikus. Po darbų Stasys užsukdavo į bufetą su
draugais pasėdėti. Jo žmona Danutė - rimta, gera moteris, vyro
laukdavo grįžtančio iš darbo su šilta vakariene. Ne vieną vakarą
atšalo valgis. Ir kartą nusprendė pati eiti į bufetą parsivesti
Stasio. Vyras prašė prisėsti žmoną šalimais, nors kiek pabūti,
pabendrauti - juk vėliau pareis kartu. Danutė nenorėjo sėdėti
bufete ir veltui leisti laiko. Ji namuose turėjo begales darbo,
buvo gera siuvėja. Bet teko žmonai ne vieną vakarą parsivesti
vyrą, pasėdėti bufete - ir taip priprato.
Jau vyras turėdavo kalbinti ir raginti žmoną grįžti į namus. Po
kiek laiko Stasys pastebėjo, kad Danutė pamėgo gerti. Jis neužsukdavo
į bufetą, stengėsi žmoną atpratinti nuo svaigalų. Bet veltui.
Jai ir siuvimas jau nerūpėjo. Ji žuvo per savo kaltę, būdama neblaivi.
Taip pat atsimetu, kai į tėviškės kolūkį atvyko dirbti jauna,
ką tik mokslus baigusi agronomė. Tame ūkyje išgertuvių netrūko.
Įvairios pabaigtuvės ir šiaip visokios pramogos baigdavosi prie
stalo, kur ratu keliaudavo stikliukas. Jose dalyvaudavo ir agronomė.
Ji greitai įprato girtuokliauti. Susirūpinęs pirmininkas ją net
iš darbo norėjo išvyti. Kai paskutinį kartą mačiau ją, buvo sunku
atpažinti. Gatve slinko žmogysta apsiblaususiomis akimis, melsvu
veidu ir drebančiomis rankomis. Senė! O jai buvo tik per keturiasdešimt.
Alkoholis atėmė viską: grožį, sveikatą ir jaunystę.
Mano nuomone, moterys privalo vyrus saugoti nuo tos blogybės,
traukti iš alkoholizmo liūno, kad vaikai nematytų šio blogio.
Tačiau ir moterys pačios prageria savo moteriškumą. Laikas būtų
suprasti, kad vaikams gėda turėti tokią motiną. Grįžę vaikai iš
mokyklos neberanda šiltų pietų. Nepaklausia girta motina, kaip
sekėsi mokykloje, kokį vaikas gavo pažymį.
Joana JANKAUSKIENĖ
Virbalis, Vilkaviškio rajonas
© 2003 "XXI amžius"