Pirmasis puslapis
Krikščionybė šiandien
Aktualijos
Ora et labora
Laikas ir žmonės
Mums rašo
Atmintis
Lietuva
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Gerai suplanuoti netikėtumai

Vienas svarbiausių naujojo prezidento Rolando Pakso rinkiminių šūkių buvo “Už permainas!” Kokias permainas? Juk pačios didžiosios, pačios viltingiausios, pačios realiausios ir tikrą sėkmę garantuojančios permainos pradėtos po ilgo, dvylika metų trukusio, varginančio maratono. Lietuva pakviesta į NATO. Tai saugi erdvė, būtinoji ekonomikos plėtros, o drauge ir socialinių reikalų sprendimo sąlyga. Lietuva kviečiama ir į Europos Sąjungą. Jos ekonominiai pasiekimai neturi sau lygių pasaulio istorijoje. Europa rado saugios ir efektyvios valstybių bei tautų sambūvio ir savitarpio pagalbos formą. Tai patikrinta per pusę amžiaus. O ir nėra kito pasirinkimo, išskyrus Baltarusijos variantą. Ar po tuo šūkiu nebuvo paslėptas tikrasis siekis – bet kokia kaina sustabdyti Lietuvoje vykstančias realias permainas, garantuojančias valstybės politikos tęstinumą ir tautinio tapatumo išsaugojimą?
Ir vargu ar reikia kviestis iš šalies aiškiaregių, kurie atspėtų, kokiam “artimajam užsieniui” tokios permainos būtų labiausiai reikalingos. Nesunku įžvelgti visą spektrą galimų, bet anaiptol ne naujų mėginimų “pasiklausti tautos”, ar verta Lietuvai stoti į Aljansą, kuris sovietmečiu be perstojo buvo linksniuojamas kaip agresyvus karinis blokas? Juk tuos du centus iš lietuviško lito, skiriamus nacionalinio saugumo reikalams, jau ne kartą buvo mėginta perduoti “švietimui”, o atmetus maskuojančius paistalus – bet kokia kaina atidėti Lietuvos įsijungimą į NATO.
Kas dabar galėtų paneigti, kad atsiranda puiki proga “pataisyti” nuosekliai vykdomas krašto apsaugos sistemos reformas pagal NATO standartus? Ir ar ne būtent dabar parūps pirmiausia pakeisti “savu” dabartinį kariuomenės vadą gen.mjr. J. Kronkaitį, vieną aktyviausių kariuomenės pertvarkytojų? Tokių mėginimų būta, bet prezidento V.Adamkaus pozicija buvo vienareikšmė: integracijos į Vakarus netrukdyti. Naujojo Prezidento pozicija dar nėra aiški, ir tik konkreti veika, o ne žodžiai parodys, kas yra kas.

Pasaulis sunerimęs

Lietuva po netikėto R.Pakso laimėjimo Prezidento rinkimuose vėl pateko į pasaulio žiniasklaidos akiratį. Šio politiko išrinkimą komentavo net labai įtakingi JAV dienraščiai: „The New York Times“, „Washington Times“, „The Wall Street Journal“, „Chicago Tribune“, „Los Angeles Times“ ir kiti. Atsiliepimai gana neigiami, o garsusis Didžiosios Britanijos dienraštis „The Times“ net pavadino R.Paksą „Baltijos Le Penu“… „The Times“ atkreipia dėmesį, kad R.Pakso nepatenkina kai kurie jau pasiekti derybų su Europos Sąjunga rezultatai. Šis įtakingas Didžiosios Britanijos dienraštis išrinktąjį Prezidentą vadina euroskeptiku ir net lygina jį su skandalinguoju anarchistu, Lenkijos judėjimo „Savigyna“ vadovu A.Leperiu. Kai kurie didieji Vokietijos laikraščiai praneša, kad Europos Sąjunga ir Europos Komisija R.Pakso išrinkimą vertina labai santūriai. Briuselyje, anot Vokietijos laikraščio „Die Welt“, R.Paksas laikomas esąs skeptiškos nuomonės dėl Lietuvos stojimo į NATO ir ES. Kitas Vokietijos laikraštis „Hannoversche Allgemeine“ šio politiko išrinkimą Lietuvos Prezidentu pavadino įspėjimu visai Europai, nes lietuviai Prezidentu išsirinko „populistą ir euroskeptiką“.

"Economist": Lietuvai gali ilgai atsiliepti sensacingi Prezidento rinkimų rezultatai

Liberalų demokratų partijos lyderis Rolandas Paksas iškovojo sensacingą pergalę antrajame Lietuvos Prezidento rinkimų rate, sutriuškindamas provakarietišką dabartinį šalies vadovą Valdą Adamkų.
Kaip skelbia "Economist Intelligence unit", nors R. Pakso pergalė ir nereiškia pasikeitusio rinkėjų požiūrio į Europos Sąjungą ir dabartinę šalies Vyriausybę, vidutinės trukmės perspektyvoje rinkimų rezultatai gali sukelti politinį nestabilumą ir padidinti atotrūkį tarp visuomenės ir jos elito.
Sausio 5 dieną R. Paksas didele persvara laimėjo Lietuvos Prezidento rinkimus, surinkdamas 54,9 procento balsų. Už dabartinį valstybės vadovą V. Adamkų balsavo 45,1 procento rinkėjų.
Tokie rinkimų rezultatai nustebino analitikus, kurie nesitikėjo buvusio Premjero pergalės prieš dabartinį Prezidentą, nes pastarasis Lietuvoje buvo labai populiarus. Praėjusiais metais visuomenės pasitikėjimas V. Adamkumi pasiekė net 80 procentų, o gruodį Prezidentas išrinktas 2002 metų žmogumi. V.Adamkus palankiai vertintas ir už tai, kad praėjusiais metais padėjo Lietuvai gauti pakvietimus į ES ir NATO, nors vos prieš porą metų šalies galimybės gauti bent vieną šių pakvietimų buvo gana nedidelės. Be to, dabartinis Prezidentas yra bene vienintelis Lietuvos politikas, kurio reputacijai nekenkia įtarimai korupcija ar neteisėtais ryšiais su Rusijos verslininkais.
Viltis, jog V. Adamkus bus perrinktas Prezidentu, patvirtino gruodžio 22 dieną vykęs pirmasis rinkimų ratas, kuriame dabartinis Lietuvos vadovas surinko 35,1 procento balsų, o už R. Paksą tebalsavo 19,4 procento rinkėjų. Visuomenės parama visiems kitiems kandidatams buvo mažesnė nei 10 proc.
Vis dėlto antrojo rinkimų rato rezultatai nerodo pasikeitusio lietuvių požiūrio į Europos Sąjungą ir NATO bei dabartinės šalies vyriausybės politiką. R. Pakso rinkimų sėkmę greičiausiai nulėmė įspūdinga kandidato rinkimų kampanija.

Abejingumu paniekinome tūkstančius

Sekmadienį baigėsi antrasis Prezidento rinkimų ratas. Šie rinkimai turės, be abejo, giliausią, o gal net ir lemiamą pėdsaką naujoje Lietuvos, nusikračiusios žiaurios ilgos bolševikų okupacijos, istorijoje. Deja, šiandien dar ne visi Lietuvos piliečiai tai suvokia.
Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė, kad beveik pusė gyventojų, turinčių balsavimo teisę, rinkimuose nedalyvavo. Nedalyvavusieji rinkimuose ranka numojo į Tautos ir Valstybės reikalus. Kiti gi buvo priešų propagandos suklaidinti ar susiviliojo siūlomais pinigais. Po kaimus važinėjo „berniukai“, kurie aiškino žmonėms: „Jei balsavote už Valdą Adamkų, tai jau nereikia eiti į rinkimus“. Žmonės paklausė ir nenuėjo… Juos galima pavadinti dezertyrais. Jų yra kiekvienoje tautoje. Bet Lietuvoje tokie pasirodė esą net pusė visų balso teisę turinčių gyventojų. Tai verčia labai susimąstyti.
Kiti sakėsi reiškę protestą prieš esamas negeroves. Bet jie kaltininkų neįvardijo, nors visi žinojo, kas išmokė vogti ir kombinuoti. O kas kaltas dėl šių dienų nusikaltimų Lietuvoje? Šiuo atveju jie nuskriaudė Lietuvą ir paniekino tūkstančiais laisvės ir gyvybės aukų atgautą laisvę. Vargu ar jie galės pasiteisinti prieš Dievą ir savo sąžinę.
Buvo paleistos į „apyvartą“ milžiniškos pinigų sumos, atkeliavusios iš svetur. Vargu ar Valstybės saugumas susidomės šiuo faktu. Juk visi žino, kad už gražias akis didelių pinigų niekas neduoda, kad už juos reikės atidirbti. Yra žinoma, koks nenumaldomas pinigų teikėjų apetitas, jų troškimas grąžinti Baltijos šalis į Maskvos glėbį ir vėl lietuviams bei kitoms Baltijos šalių tautoms atverti kelią į Sibirą ar prie Laptevų jūros. Vargu ar tai tirs Valstybės saugumas. Jiems tai turėtų būti tik „smulkmena“. O kiti tvirtina, kad mes Saugumo neturime. Prieš kiek laiko vienas Saugumo vadovas teigė, kad pas juos dirba tik keturi kagėbistai, bet jie esą geri darbininkai. Įdomu būtų sužinoti, kiek Maskvos saugume dirba amerikiečių ar britų saugumiečių, ir atvirkščiai.