XXI amžius

Konferencijoje prisimintas istorinis Europarlamento dokumentas

Buvusiam Europos Parlamento nariui Otui fon Habsburgui įteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius

Kęstučio Vanago (ELTA) nuotrauka

Kaip istorinį, drąsų, nevilties ledą pralaužusį dokumentą sekmadienį Seimo rūmuose vykusios tarptautinės konferencijos dalyviai apibūdino prieš 20 metų Europos Parlamento priimtą rezoliuciją „Dėl padėties Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje“.
Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus nuomone, simboliška, kad istorinės Europos Parlamento rezoliucijos minėjimas sutampa su Sausio 13-osios metinių išvakarėmis. „Šios dvi datos, du istoriniai įvykiai išraiškingai atspindi bendros kovos už laisvę etapus“, - pažymėjo šalies vadovas, kreipdamasis į konferencijos „Baltijos laisvė: Vakarų požiūris“ dalyvius.
Europarlamento rezoliucijos esmė, anot jo, užrašyta vienu trumpu aiškinamojo rašto sakiniu: „Baltijos šalys priklauso Europai“. Žinią apie šį Europos Parlamente priimtą dokumentą daugelis teisingai suprato, pasak Lietuvos prezidento V. Adamkaus, kaip dar kartą patvirtintą tautų ir žmonių solidarumo ženklą.
Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas pažymėjo, kad prieš 20 metų Europos Parlamentas tapo vienintele tarptautine institucija, nepabijojusia savo rezoliucija viešai paremti teisėtus Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių siekius. Todėl, Seimo vadovo nuomone, Sausio 13-oji - tai ne tik gedulo ir vilties diena, tai drąsos diena. „Drąsos Europos parlamentarų, priėmusių laiką pralenkusią Europos Parlamento rezoliuciją. Drąsos Lietuvos žmonių, panaudojusių iki tol pasaulio nematytą kovos būdą - beginklį ir nebylų pasipriešinimą, kuriam nebuvo pasirengusi net visa griaunanti sovietinė karo mašina“, - sakė A. Paulauskas.
Jis pasidžiaugė, kad praėjus vos 20 metų nuo Europos Parlamento rezoliucijos priėmimo Lietuva, Latvija ir Estija jau yra pakviestos tapti Europos Sąjungos narėmis.
Ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas pažymėjo, kad prieš 20 metų Europos Parlamentas pralaužė nevilties ledą, ištiesė mums istorinę pagalbos ranką ir skelbė naują - neabejingą požiūrį. „Baltijos valstybių problemos iškėlimas tarptautinėse organizacijose rodė, kad Baltijos laisvės byla gyva“, - pažymėjo Vyriausybės vadovas.
Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis padėkojo tiems, kurie savo darbais ir veikla prisidėjo prie demokratinių valstybių bendrijos vykdomos Baltijos valstybių aneksijos nepripažinimo politikos. „Tačiau nepripažinimo politika neatsirado pati savaime. Ją lėmė aktyvus rezistencinis bei vėliau jį pakeitęs disidentinis judėjimas Baltijos šalyse, aktyvi Lietuvos, Latvijos ir Estijos išeivijos organizacijų veikla bei užsienyje nenutrūkę šių valstybių diplomatinių tarnybų veiksmai“, - sakė A. Valionis. Jis išryškino Lietuvos diplomatinės tarnybos vietą ir vaidmenį Baltijos laisvės byloje.
Konferencijoje savo prisiminimais pasidalijo buvęs Europos Parlamento narys Otas fon Habsburgas, buvęs VLIK pirmininkas, Seimo narys Kazys Bobelis, konferenciją inicijavęs Seimo vicepirmininkas Vytenis Andriukaitis ir kiti.
Politikai, mokslininkai, užsienio svečiai savo pranešimuose apžvelgė istorinės Europos Parlamento rezoliucijos priėmimo aplinkybes, antisovietinio pasipriešinimo XX amžiaus 8-ojo dešimtmečio Lietuvoje istoriją. Konferencijoje buvo kalbama apie Molotovo-Ribentropo pakto viešą paskelbimą Lietuvoje ir kovą už valstybingumo atkūrimą. Renginio dalyviai diskutavo apie Vakarų šalių laikyseną Lietuvos kovų už nepriklausomybę 1988-1991 metais laikotarpiu. Mokslininkai pateikė Lenkijos, Prancūzijos, Kanados ir kitų šalių žvilgsnį į Lietuvos laisvės atkūrimo procesą.
Konferencijoje pranešimus skaitė svečiai iš Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių. („XXI amžius“ publikuos kai kurių šių svarbių pranešimų tekstus. ) Joje dalyvavo Europos Parlamento viceprezidentas Gvidas Podesta, Europos Parlamento narys, Jungtinio parlamentinio komiteto pirmininkas Gordonas Adamas, taip pat 1979 metų memorandumo signatarai ir rėmėjai, 1983 metų Europos Parlamento rezoliucijos rėmėjai. Į konferenciją taip pat atvyko Baltijos Asamblėjos, Šiaurės Tarybos, Beniliukso Tarpparlamentinės Konsultacinės Tarybos, Šiaurės Tarybos, Lietuvos ir Lenkijos Seimo narių Asamblėjos atstovai.
1983 m. sausio 13 d. priimta Europos Parlamento rezoliucija buvo atsakas į 1979 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytą „45 pabaltijiečių memorandumą“. Joje buvo pasmerkta neteisėta Baltijos valstybių okupacija bei raginama spręsti šių valstybių klausimą, vadovaujantis laisvo tautų ir valstybių apsisprendimo principu.

Pagal Eltą