Atnaujintas 2003 m. sausio 15 d.
Nr.4
(1108)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Krikščionybė ir visuomenė
Susitikimai
Kultūra
Atmintis
Žvilgsnis
Kryžkelės
Aktualijos
Nuomonės
Istorija ir dabartis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Prelatas, gelbėjęs žydų vaikus

Judelis Beilesas prie tik ką atidengtos atminimo lentos „Pasaulio tautų teisuoliui“ prel. S.Jokūbauskiui. Dešinėje - Arkikatedros Bazilikos klebonas kun. Kęstutis Grabauskas

Vakare giedojo dr. Marija Krupovec

Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

Gruodžio 16 dieną Kaune, prie prelato Stanislovo Jokūbauskio kapo, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius pašventino atminimo lentą, kurioje primenama, kad "1999 m. Jeruzalėje prel. S. Jokūbauskiui suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas" už Antrojo pasaulinio karo metais iš Vilijampolės žydų geto išgelbėtus 22 vaikus.
Prelatas S.Jokūbauskis (1880-1947) 1944 metais, būdamas Kauno arkivyskupijos valdytojas bei Kunigų seminarijos vicerektorius, drauge su Judeliu Beilesu, dabar gyvenančiu Chaifoje (Izraelis), tuomet buvusiu Kauno žydų geto kaliniu, iš mirties gelbėjo žydų vaikus. Tada dar paauglys, vadintas tiesiog Judke, papirkdavęs vokiečių sargybinius, esą užsiiminėjęs mėsos kontrabanda, o iš tiesų maišuose ant nugaros iš geto per Vilijampolės tiltą išnešdavo vaikus, prel. S.Jokūbauskis toliau pasirūpindavo juos saugiai paslėpti.
2001 metais J.Beilesas ir prel. S. Jokūbauskis Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi už žygdarbį, atliktą nacių okupacijos metais. 2002-ųjų pradžioje "Baltų lankų" leidykla, Švietimo kaitos fondui ir Izraelio ambasadai parėmus, išleido J.Beileso prisiminimų knygą "Judkė".
Po neilgos ceremonijos Arkikatedros Bazilikos šventoriuje, šaltą gruodžio popietę gana gausiai susirinkusieji buvo pakviesti į šalia esantį Kauno arkivyskupijos muziejų. Čia, Kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinio buto svetainėje, vyko prel. S. Jokūbauskiui atminti skirtas vakaras, surengtas bendromis kurijos, miesto savivaldybės bei Sugiharos fondo pastangomis. Paminėjime, be arkiv. S.Tamkevičiaus, Kauno kunigų seminarijos vadovybės ir gausaus klierikų bei dvasininkų būrio, dalyvavo ir tiesioginis tų įvykių dalyvis J.Beilesas, taip pat dalyvavo LR ministras pirmininkas A.M.Brazauskas, Kauno miesto meras G.D.Ašmys, nemažai žydų bendruomenės bei miesto inteligentijos ir Sugiharos fondo atstovų. Vakaro vedėjai - miesto ceremonmeisteris, Deputatų klubo vadovas bei Šv. Kazimiero draugijos riteris Kęstutis Ignatavičius ir Kardinolo V.Sladkevičiaus buto-muziejaus vedėja Irena Petraitienė.
Susitikimo pradžioje žodį taręs arkiv. S.Tamkevičius labai aukštai įvertino šviesaus atminimo prelato S.Jokūbauskio ir J.Beileso žygdarbį. Ganytojas dėkojo jiems, pastebėdamas, jog prelatas nebuvo vienintelis tokio pasiaukojimo pavyzdys. Jis taip pat labai pasidžiaugė, kad skirtingų tautybių bei tikėjimų žmonės savo bendra geros valios veikla, ypač nukreipta silpnųjų pagalbai (o žydai, pasak arkivyskupo, tuomet buvę neabejotinai silpniausieji mūsų broliai ir sesės), ir tai gali padėti labiau pažinti vieniems kitus bei tirpdyti visas mus skiriančias užtvaras.
Vakaro dalyvius pasveikinę ministras pirmininkas A.M.Brazauskas bei Kauno miesto meras G.D.Ašmys išreiškė didelę pagarbą prelatui ir nuoširdžią padėką J.Beilesui. Jie taip pat pastebėjo bei pasidžiaugė tiek Lietuvos valstybės, tiek ir Kauno savivaldybės gerais santykiais su žydų bendruomene, nors ir apgailestavo, kad ji nuolat mažėja. Abu kalbėjusieji atkreipė dėmesį ir į tai, kokia simboliška ir kaip itin tokiam susitikimui ši kardinolo V. Sladkevičiaus svetainė, kurio ganytojiškas moto buvęs: "Padaryk mane gerumo ženklu".
Vakaro metu kalbėjęs Kauno kunigų seminarijos profesorius mons. Pranciškus Tamulevičius pasidalijo šiltais prisiminimais iš susitikimų su prel. S.Jokūbauskiu. I.Petraitienė perskaitė ką tik gautą prel. S.Jokūbauskio sūnėno Edvardo, gyvenančio JAV, laišką. Nuoširdų džiaugsmą tuo, kas vyko tąvakar, ir apskritai - dėl pasikeitimų Katalikų Bažnyčioje po II Vatikano Susirinkimo bei popiežiaus Jono Pauliaus II gestų, išreiškė dr. Irena Veisaitė, sakydama, jog ši diena jai - lyg viso gyvenimo sapnų išsipildymas. Kun. dr. Arvydas P. Žygas, pasidalijęs savo, kaip išeivijos lietuvių "gete" užaugusiojo, gyvenimo bei santykių su žydais patirtimi, pabandė teologiniu žvilgsniu pažvelgti į tas niekaip nesuvokiamas holokausto, tautų bei kultūrų tragedijas. Vakaro nuotaikai labai tiko ir antropologės dr. Marijos Krupovec jidiš kalba atlikta daina apie geto žydų berniuką bei dvi giesmės - viena hebrajiška Šabo, o antroji - visame pasaulyje gerai žinoma krikščioniška giesmė "Dieve, arčiau tavęs", kurią visi vakaro dalyviai giedojo drauge. Pabaigoje labai emocingai bei nuoširdžiai kalbėjęs J.Beilesas dar kartą prisiminė keletą epizodų iš tų neužmirštamų įvykių ir teigė tiek anuometiniuose, tiek ir visai nesenuose savo gyvenimo įvykiuose įžvelgiąs antgamtinės jėgos palaimingą įsikišimą.
Todėl jis išsakė pageidavimą, kad prelato šventumas būtų oficialiai pripažintas. J. Beilesas džiaugėsi ir dėkojo vakaro rengėjams bei visiems dalyviams, prisipažindamas, jog šiandien jis jaučiasi atlikęs savo gyvenime viską, tačiau vis dar norintis „kuo garsiau skelbti visam pasauliui, kokie geri žmonės yra lietuviai“.
Atminimų vakaro pabaigoje arkivyskupas S.Tamkevičius pakvietė visus į Arkikatedrą Baziliką bendrai maldai už prel. S.Jokūbauskį. Pamokslo metu arkivyskupas keletą kartų pabrėžė, kad šis baisių karo meto pasiaukojantis žygdarbis šiandien mus ragina savo gyvenime taip pat vienytis ir aukotis silpniausiųjų tarnystei, nepaisant tautybės ar tikėjimo skirtumų.

Darius CHMIELIAUSKAS
Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai
Kaunas

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija