XXI amžius

Tūkstančiai atminimo ugnelių priminė 1991-ųjų sausio dienas ir naktis

Lietuva pagerbė žuvusius ir gyvus Laisvės gynėjus, prisiminė 1991-ųjų sausio 13-osios sovietų agresijos aukas.
Gyvybę už Lietuvos laisvę paaukojusiųjų atminimas sekmadienį pagerbtas sostinės Antakalnio kapinėse. Prie Laisvės gynėjų memorialo galvas nulenkė prezidentas Valdas Adamkus, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas, Seimo, Vyriausybės nariai, būriai vilniečių. Maldą už žuvusiuosius perskaitė kardinolas Audrys Juozas Bačkis, liaudies giesmę atliko dainininkė Veronika Povilionienė. Pagarbą Laisvės gynėjams atidavė Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai.
Pagerbiant didvyrius šautuvų salvės aidėjo ir Alytaus, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Rokiškio kapinėse, kur ilsisi žuvusieji Laisvės gynėjai.
Sekmadienio vakarą prie Seimo rūmų, Nepriklausomybės aikštėje, suliepsnojo tūkstančiai ugnelių, deglai, buvo uždegtas didžiulis Atminimo laužas.
Prie Seimo rūmų susirinkusiems šimtams žmonių Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Seimo narys Vytautas Landsbergis sakė: Čia, kur dabar stovime, tą naktį prieš dvylika metų buvo paskutinė gynybos linija. Jau krito Spaudos rūmai, Krašto apsaugos departamentas, TV bokštas ir rūmai Konarskio gatvėje, laukta parlamento puolimo. Buvome viduje, priiminėjom būtinus teisės aktus ir atsišaukimus į apykurtį pasaulį, bet nebuvome vieni, – sakė V.Landsbergis. – Čia stovėjo gyvoji barikada, nes kitokių dar nebuvo, čia ėjo, kaip numanau, kažkoks nuostabus gyvenimas, kupinas meilės ir tikėjimo. Šią barikadą sudarė narsių vyrų ir moterų sujungtos rankos ir širdys, o širdyse - jėga, stipresnė už smurto ginklus.
Gal tą naktį dar nedegė laužai, o gal koks ir degė - dabar nebeprisimenu, ar mačiau, kai prieidavau prie lango tarti žodį Lietuvos gynėjams. Bet jų akis mačiau, girdėjau dainas ir maldas. Ir auštant rytui ėjau posėdžių salėje prie mikrofono ir kreipiausi į žmones aplink Aukščiausiąją Tarybą.
Prašiau jų pasitraukti nuo M. Mažvydo bibliotekos laiptų, nes ten ateina pikta nesusivokiančių minia su perrengtais kariškiais. Prašiau suprasti, atsitraukti prie šių rūmų ir išvengti bet kokių muštynių su anais demonstrantais. Ir paskui sakiau taip: “Jūs girdėjote liūdnas, skaudžias žinias, jūs pavargote, jūs šalote visą dieną, visą naktį prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Tikriausiai ne vieno jūsų širdyje nuoskauda ir pyktis dėl tų nedorėlių, kurie taip elgiasi su Lietuva. O vis dėlto užslopinkite tą pyktį, atgręžkite jiems nugaras, žvelkite vienas į kitą, o ne į priešą. Žvelkite į artimo, į draugo akis ir dainuokite. Daina mums padėjo, padėjo šimtmečiais. Ir dabar dainuokime, giedokime šventas giesmes, tik nesiplūskime, nesikeikime ir nesileiskime į muštynes. Tegu mūsų širdyse būna daugiau ramybės, daugiau šviesos ir tikėjimo. O aniems palikime blogus jausmus ir nusikaltimus. Būkime tokie, kokie turime būti, ir mūsų Lietuva bus šviesi ir laiminga! Nekreipkime dėmesio į tuos šaudymus, dainuokime!”
Kodėl aš priminiau jums ir perskaičiau tą seną tekstą? Todėl, kad ir dabar nepasakyčiau nieko kitaip.
Tuo būdu, tuo ginklu, brolybės ginklu mes nugalėjome.
Būkite tvirti ir šviesūs, nesudrumsčiami ir nesukiršinami, ir Lietuva pasieks tą tikslą, kuris yra saugi nepriklausomybė.
Toks buvo ir tebėra Kovo 11-osios tikslas, kartu su viltimi, kad galime savo gyvenimą grįsti meile ir tikėjimu.
Prie Atminimo laužo buvo Seimo vicepirmininkas Vytenis Andriukaitis, Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Kronkaitis, dainavo Lietuvos estrados dainininkai.
Iškilmingiausiu momentu kiekvienam iš Sausio 13-ąją žuvusiųjų nuskambėjo peršautas Laisvės varpas.
Atminimo laužai liepsnojo ir prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos pastato, Vienybės aikštėje Kaune, kur 1991-ųjų sausio dienomis ir naktimis budėjo Lietuvos žmonės.

* * *

Laisvės gynėjų dienos proga šalies vadovas Valdas Adamkus pirmadienį įteikė Sausio 13-osios atminimo medalius grupei Lietuvos ir užsienio valstybių piliečių, 1991 metų sausio-rugsėjo mėnesiais aktyviai gynusių Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Prezidento V. Adamkaus sausio 8 dieną pasirašytu dekretu šie valstybiniai apdovanojimai įteikti 219 asmenų, vienuolikai iš jų po mirties. Tai pirmasis atkurtoje Lietuvos valstybėje naujai įsteigtas apdovanojimas ir kartu pats masiškiausias - juo jau pagerbti daugiau kaip trys tūkstančiai Lietuvos bei užsienio piliečių.
“Sausio 13-oji Lietuvai visada išliks lemtingu tašku, kuriame susijungė tauta ir žmogus, tragedija ir didvyriškumas, pasaulį nustebinęs pasiaukojimas ir drąsa, - Prezidentūros Baltojoje salėje susirinkusiems svečiams sakė V. Adamkus. – Galbūt kasdienybė kartais priverčia užmiršti šiuos jausmus, tačiau esu tikras: jie rusena kiekvieno iš mūsų širdyje, jie tebelieka grandimi, jungiančia visus Lietuvos žmones, visas tautas, visas kartas. Savo žodį tada tarė tiek laisvės gynėjai, gyvu žiedu apsupę svarbiausius objektus, tiek ir žmonės, dirbusieji tiesioginį darbą televizijoje, Seimo rūmuose, teikusieji medicinos pagalbą nukentėjusiesiems”.
Sausio 13-osios atminimo medalis įteiktas ir pirmajam Rusijos Prezidentui Borisui Jelcinui už jo tvirtą 1991 metais parodytą poziciją Lietuvos atžvilgiu.

Pagal Eltą