Atnaujintas 2003 m. sausio 15 d.
Nr.4
(1108)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Krikščionybė ir visuomenė
Susitikimai
Kultūra
Atmintis
Žvilgsnis
Kryžkelės
Aktualijos
Nuomonės
Istorija ir dabartis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Karas tebevyksta

2002-ųjų spalį Rašytojų klube visuomenei buvo pristatytas Mariaus Ivaškevičiaus romanas apie partizaniškąjį Lietuvos pokarį „Žali“. Kadangi pokario tema man nesvetina, perskaičiau reklamuojamąjį veikalą ir aš. Tebus dabar leista išsakyti apie jį savo nuomonę - kaip kompensaciją už skaitant sugaištą laiką.
Kad „Žali“ parašyti apie pokarį, supratau ne tik iš knygos anotacijos, bet ir iš paties M.Ivaškevičiaus „Įžangos“. Šiaip jau nemėgstu visokių paaiškinimų, knyga turi pati kalbėti už save. Bet jeigu autorius nutarė, kad be jo komentarų „Žali“ liks nesuprasti - skaitau.
Pretenzinga, nelabai suprantama „Įžanga“, pirmieji veiksmai, pirmieji personažai: Kasperavičius, Bartkus, Sinicynas… Ir purvas, purvas. Jo tiek daug, kad kartais atrodydavo, jog situacijos tekste konstruojamos tik tam, kad užsibaigtų eiline fabula obscena, t.y. nešvankybe. O dar anotacijoje skelbiama, kad ši knyga parašyta apie vieną laisvės kovų vadą, „ketvirtąjį Lietuvos prezidentą“ Joną Žemaitį. Nutariau pasekti bent jo veiksmus ir perskaičiau „Žalius“ iki paskutinės eilutės. Deja, partizanų vado rašinyje taip ir neradau - tik kažkokį monstrą, čia bėgiojantį paskui Paryžiaus kirpėją, čia keikiantį partizanus ir save patį, čia suvedžiojantį savo seserį…
Pamėginau rasti anotacijoje žadėtus bendražmogiškos dramos elementus: meilę, išdavystę, žaismingumą, bet visos M.Ivaškevičiaus sukurtos meilės baigiasi ten, kur prasideda - žemiau juosmens, o žadėtas žaismingumas, reikia manyti, pasiektas skyriuje „Elena“, kurį kitaip kaip porno nepavadinsi.