|
Po
rinkimų
Pasibaigė Lietuvos Respublikos
Prezidento rinkimai, o ypač jų lemtingasis antrasis ratas. Tačiau
kažkodėl pamirštama kalbėti apie gana esminius jame padarytus
pažeidimus. Kaip juos traktuoti, nesutaria daugelis paprastų rinkėjų
ir daugelis pareigūnų bei politikų. Vienų nuomone, padaryti pažeidimai
yra rimti, kitų nuomone, atvirkščiai, - jie įtakos rinkimų baigčiai
neturėjo.
Pažeidimus reikia nagrinėti keliais aspektais. Pirma, akivaizdu,
kad buvo padaryti Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo
pažeidimai: vyko neleistina agitacija rinkimų dienos išvakarėse
2003 m. sausio 4 d.; padaryta neleistina finansinė vieno milijono
litų (įtariama, jog tikroji suma yra kur kas didesnė) injekcija
iš užsienio įmonės, kas negali būti vertinama kaip nesavanaudiška
parama kandidatui dėl nerealiai didelės sumos. Joks teisininkas
neišdrįs pripažinti mažareikšmiais tokių rimtų pažeidimų.
Tie pažeidimai kenkia Lietuvos, kaip demokratinės ir teisinės
valstybės, interesams. Juos palikus be įvertinimo ir be pasmerkimo
dabar, rizikuojama sukurti pavojingą precedentą, kad tokie pažeidimai
bus toleruojami ir praktikuojami ateityje. Politinės valdžios
institucijų raida bus pasmerkta iškrypti iš demokratinių tradicijų,
kurios Lietuvoje dar tik formuojasi, kelio ir orientuota į tarpusavyje
konkuruojančių oligarchinių struktūrų kovos metodus.
|
|
Kas
moko svaigintis
Šiandien Lietuvoje didžiausia blogybė
labai išplitęs girtavimas. Pasak spaudos, pernai statistinis Lietuvos
gyventojas išgėrė daugiau kaip dešimt litrų gryno alkoholio, o alaus
išgerta dvigubai daugiau. Kur veda girtavimas, visi žinome. Bet
dažnai neteisingai teigiama, kad vyrai gėrė, vyrai gers. O kodėl
geria vaikai, moksleiviai? Pernai birželį laikraščiai pranešė, kad
Jonavos rajono Ruklos kaimo mokyklos dešimtokė į egzaminus atėjo
neblaivi. Nė vienas negimė girtuoklis. Tad iš kur atsiranda girtuoklių?
Dažnai rašoma ir kalbama, kad prie girtuokliavimo veda skurdas.
Girdi, žmonės skursta, tai savo vargą ir skandina alkoholyje.
Koks klaidingas manymas. Girtavimas žmogų padaro nesugebantį protauti,
nesugebantį dirbti, pagaliau priveda prie nedarbo ir skurdo. Jau
nuo seniausių laikų žinoma, kad žodžiai moko, pavyzdžiai patraukia.
Daugybę kartų gydytojas gali teigti žmonėms, kad rūkymas ar svaigalai
kenkia žmogaus sveikatai. Niekas tuo nepatikės, jeigu matys, kad
po tokios paskaitos gydytojas užsirūkys, gers degtinę ar alų.
|
|
|
Ne
politika yra nešvari
Dažniau būna nešvarūs politikai.
O dar dažniau juos tokius išugdžiusi visuomenė. Ne tik išugdžiusi,
bet ir vis palaikanti. Yra paklausa, turi atsirasti ir pasiūla.
O visuomenė nori nešvarių politikų ir savo norą parodo, atitinkamai
balsuodama.
Baigėsi rinkimai. Postai užimti. Nauji pretendentai, jeigu tokių
rasis, kaip reikėtų manyti, apie ką jie dabar galvoja? Tikrai ne
apie valstybę nei kaip kuo geriau jos labui darbuotis. Jeigu apie
tai galvotų, o dar ir taip elgtųsi niekas niekada jų neišrinktų,
nes tokių visuomenei nereikia. O reikia gražiai padabintų įspūdingų
apgaudinėtojų. Tokie paklausūs, tai todėl vis ir atsiranda. Pinigai
kaupiami ir meluotojų kadrai rengiami. Vis nauji, nors gal užtektų
ir šito vieno, dabar išrinkto, nes yra palyginti jaunas, ir dar
skraido.
|
|